Atsiminimai. Ištrauka. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas
SENA SKOLA 1963–1993
Kad
kiauras dienas nekiurksočiau prie knygų, motina nupirko man pianiną.
Pianinas reiškė, jog pagaliau ji bent iš dalies atgavo per karą
prarastą gyvenimą. Pianinas simbolizavo kultūrą ir laimėjimus, ir jos
jauniausias sūnus turėjo įkūnyti susigrąžintą sėkmę. Juolab kad
darbininkų apgyventoje mūsų gatvėje Vestono priemiestyje daugiau niekas
neturėjo pianino.
Nors nebuvau apdovanotas muzikiniu talentu, pianinas padėjo man
atsikeršyti daug vyresniems broliams, kai tarp mūsų kildavo nesutarimų.
Nepaprastai mėgau per televiziją žiūrėti kino filmus, ypač
senuosius, ir net banalius serialus, kuriuos kadaise, prieš karą, rodė kino
teatruose. Sekmadienio popietę, grįžę iš bažnyčios, mes visi mėgaudavomės
laisve iki pat vakaro, o tada uoliai kibdavom ruošti pirmadieniui užduotų
namų darbų. Popiet per televizorių rodydavo serialus ir kino filmus – po du,
vieną po kito, – tačiau per kanalą „Wide World of Sports“, mano apmaudui,
tuo pat metu transliavo sporto laidas.
Mano vyresni ir stipresni broliai bet kurios sporto šakos varžybas
galėjo žiūrėti nepaliaujamai. Manęs visai nepiktino beisbolo ir futbolo
rungtynės, mes visi mėgome ledo ritulį, tačiau jie žiūrėdavo bet ką –
nuo vandens slidžių sporto ir šuolių su kartimis iki motociklų lenktynių.
Netvėriau pykčiu, kad dėl kažkokių nesuprantamų sporto šakų, kurias net
sportu sunku pavadinti, negaliu žiūrėti filmų. Taigi siekiau keršto.
– Kodėl groji pianinu?
– Praktikuojuosi.
Toliau skaityti „Antanas Šileika. BASAKOJIS BINGO PRANEŠĖJAS”