Rašytojas Antanas ŠILEIKA: „Į Lietuvą aš ateinu per šonines duris“

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika gerai žinomas vardas lietuvių literatūros lauke. Į lietuvių kalbą išversti jo romanai „Bronzinė moteris“, „Pirkiniai išsimokėtinai“, „Pogrindis“, „Basakojis bingo pranešėjas“, „Laikinai jūsų“. 2018 m. knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ išrinkta geriausia metų knyga. Gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje A. Šileika pasitelkia ir savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką: partizaninį karą, DP (angl. displaced persons) kartos išgyvenimus, Lietuvos tarpukario peripetijas. Kodėl rašytojui svarbu gvildenti Lietuvos istorijos įvykius? Koks A. Šileikos santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra ir ar rašytoju tikrai gimstama? Atsakymai į šiuos ir daugiau klausimų – interviu su A. Šileika.

Liudo Masio nuotr.

Gimėte ir augote Kanadoje, tačiau rašote apie Lietuvą. Kaip formavosi Jūsų asmeninis santykis su kraštu, kurio iš esmės nepažinojote?

 –  Aš vis bandydavau nuo Lietuvos pabėgti ir  po kurio laiko, atsitraukęs, vėl ją rasti. Vaikystėje girdėjau tėvų pasakojimus apie Lietuvą, bet bene didžiausią įspūdį padarė 10 metų vyresnis brolis, buvęs labai aktyvus tarp lietuvių studentų. Mane sužavėjo, kai jis, pasiskolinęs mašiną, staiga išvažiavo į Klivlandą, Čikagą, Detroitą ir apie kažką rimtai diskutavo su kitais studentais. Tai man atrodė taip egzotiška. Kai buvau paauglys, man pabodo visi lietuviški dalykai, ypač tautiniai šokiai. Man buvo įdomios tik lietuvaitės (juokiasi). Kelis kartus sakiau, kad su lietuviais baigta, nieko nebenoriu žinoti, tačiau laikas bėga, gimsta vaikai ir vaikus reikia išmokyti lietuviškai, kad kalbėtų su seneliais. Taip į lietuvišką gyvenimą įsitraukėme iš naujo. Vėl tautiniai šokiai, tačiau šįkart vaikams, ne man.

Kai atėjo Lietuvos nepriklausomybės siekimas, įnikau į žurnalistiką. Vis eidavau į darbą su pasu, jei kartais reikėtų skristi į Lietuvą. Rašėme į žurnalus, stengėmės, kad pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. įvyko lūžis. Lietuva nepriklausoma, man kaip žurnalistui, kurio specialybė Lietuva, skambutis nebeskamba, laikas grįžti prie literatūros. Tai buvo sunkūs metai.  Žurnalistikoje viskas ūžė, o literatūroje ne, nes niekam ji nerūpėjo. Rašiau vieną, kitą knygą. Santykis su Lietuva formavosi ir per literatūrą. Prisimenu, kad lūžinis momentas buvo tada, kai tėvų karta ėmė išmirti, o mano karta jau nebeskaitė lietuviškai. Kilo klausimas, ką daryti su lietuviškomis knygomis? Kartą mano mama atnešė parodyti, kad  už 25 nusipirko centus Petro Rimšos atsiminimus. Aš tą knygą tiesiog prarijau. Man visada patiko Milašiaus anglų kalba, Lukšos „Partizanus“ aš irgi buvau skaitęs anglų kalba. Literatūra mane siejo su Lietuva.

Toliau skaityti „Rašytojas Antanas ŠILEIKA: „Į Lietuvą aš ateinu per šonines duris““

Antanas Šileika. POGRINDIS

Romano ištrauka. Iš anglų kalbos vertė Irma Šlekytė

Žinau, kad ten žolynais sruvo kraujas, o vėsios ąžuolynų ir pušynų laukymės tapo kapais. Laukai, miškai ir upės regėjo karus ir jų siaubą, pakylėjimą ir neviltį, mirtį ir prisikėlimą, Lietuvos kunigaikščius ir kryžiuočių riterius, partizanus ir žydus, nacių gestapą ir Stalino NKVD. Šioje šmėklų lankomoje žemėje, kurioje krito šešių kartų kariai, dar galima rasti sagų nuo jų uniformų.

Simonas Schama. KRAŠTOVAIZDIS IR ATMINTIS


Toms šešioms kartoms


PIRMA DALIS

PIRMAS SKYRIUS

Ties Europos viduriu driekiasi neaiški riba, kurios padėtis pastaraisiais dešimtmečiais nuolat kito. Dabar jos tolimoje rytų pusėje plyti teritorija, kurioje alus ir viešbučiai pigesni nei vakaruose, todėl jauni vyrai būriais traukia ten lėbauti, toli nuo savo žmonų ir draugių. Nesusipratimai, nusižengimai, kartais net nusikaltimai, nutikę į rytus nuo šios ribos, paprasčiausiai nesiskaito.

Toliau skaityti „Antanas Šileika. POGRINDIS“

Antanas Šileika. BASAKOJIS BINGO PRANEŠĖJAS

Atsiminimai. Ištrauka. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas

SENA SKOLA 1963–1993

Kad kiauras dienas nekiurksočiau prie knygų, motina nupirko man pianiną.

Pianinas reiškė, jog pagaliau ji bent iš dalies atgavo per karą prarastą gyvenimą. Pianinas simbolizavo kultūrą ir laimėjimus, ir jos jauniausias sūnus turėjo įkūnyti susigrąžintą sėkmę. Juolab kad darbininkų apgyventoje mūsų gatvėje Vestono priemiestyje daugiau niekas neturėjo pianino.

Nors nebuvau apdovanotas muzikiniu talentu, pianinas padėjo man atsikeršyti daug vyresniems broliams, kai tarp mūsų kildavo nesutarimų.

Nepaprastai mėgau per televiziją žiūrėti kino filmus, ypač senuosius, ir net banalius serialus, kuriuos kadaise, prieš karą, rodė kino teatruose. Sekmadienio popietę, grįžę iš bažnyčios, mes visi mėgaudavomės laisve iki pat vakaro, o tada uoliai kibdavom ruošti pirmadieniui užduotų namų darbų. Popiet per televizorių rodydavo serialus ir kino filmus – po du, vieną po kito, – tačiau per kanalą „Wide World of Sports“, mano apmaudui, tuo pat metu transliavo sporto laidas.

Mano vyresni ir stipresni broliai bet kurios sporto šakos varžybas galėjo žiūrėti nepaliaujamai. Manęs visai nepiktino beisbolo ir futbolo rungtynės, mes visi mėgome ledo ritulį, tačiau jie žiūrėdavo bet ką – nuo vandens slidžių sporto ir šuolių su kartimis iki motociklų lenktynių. Netvėriau pykčiu, kad dėl kažkokių nesuprantamų sporto šakų, kurias net sportu sunku pavadinti, negaliu žiūrėti filmų. Taigi siekiau keršto.

– Kodėl groji pianinu?

– Praktikuojuosi.

Toliau skaityti „Antanas Šileika. BASAKOJIS BINGO PRANEŠĖJAS“

Antanas Šileika. PIRKINIAI IŠSIMOKĖTINAI

Romano ištrauka. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas

MOKOMĖS VAIKŠČIOTI TIESIAI

Stanislovas – čia, Kanadoje, pasivadinęs Stanu – buvo dipukas, kaip ir mano tėvas, kaip ir mes visi, tačiau išvietė užpakalinėje mūsų kiemo pusėje prajuokino net jį. Ne pati išvietė, nors toks pastatas buvo vienintelis visame priemiestyje, dygstančiame tarp senų sodų, o krūvelė keturkampių laikraščio skiaučių, kurių, tėvo paliepimu, tvarkingai priplėšėme ir padėjome šalia tupyklos.

– Koks gi tu fucking DP! – kvatojosi Stanas iš tėvo, susiėmęs rankomis už šonų, tarytum peliukas Mikis iš animacinio filmuko. Stanas keikdavosi tik angliškai, nes keiksmai šia kalba jo ausiai skambėjo nekaltai.

Tėvas nuėjo į krautuvę ir nupirko du ritinėlius tualetinio popieriaus. Pusę metų jie stovėjo tik kaip dekoracija, lyg dvynukės gėlių vazos. Šiuo ir kitais Stano patarimais įvairiais klausimais svetimoje šalyje tėvas pasikliovė. O štai vietinių pamokymais jokiu būdu negalėjai kliautis.

– Kvailys visuomet yra pavojingas, – sakė man tėvas. – O svetimtautis kvailys dar pavojingesnis. Kaip žinoti, ar jis idiotas, ar tik svetimtautis?

Toliau skaityti „Antanas Šileika. PIRKINIAI IŠSIMOKĖTINAI“

Metų knygos rinkimai 2015

neo_image.phpJau vienuoliktą kartą spalio viduryje pristatomi praėjusiais metais išleistų lietuvių literatūros kūrinių penketukai keturiose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos, paauglių ir vaikų. Šiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą, kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Knygų suaugusiesiems penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatūros kūrėjai ir kritikai bei tyrinėtojai. Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.  Toliau skaityti „Metų knygos rinkimai 2015“

Išleista lietuvių kūrybos antologija “The Dedalus Book of Lithuanian Literature”

Dedalus Book of Lithuanian Literature-308x5002013 metų gale Jungtinės Karalystės leidyklos “Dedalus Limited, UK” išleistą lietuvių grožinių kūrinių antologiją anglų kalba “The Dedalus Book of Lithuanian Literature” (sud. Almantas Samalavičius) “The Toronto Review of Books” apžvelgia Kanados lietuvis rašytojas Antanas Šileika. Savo recenzijoje Šileika atskirai pamini Giedros Radvilavičiūtės, Birutės Jonuškaitės ir Danutės Malinauskaitės noveles, taip pat Jurgą Ivanauskaitę, Jurgį Kunčiną, Sigitą Parulskį, Balį Sruogą, Icchoką Merą, Ričardą Gavelį ir Jurgį Savickį. Atsiprašydamas už trumpą antologijos apžvalgą, jis ragina kanadietį skaitytoją išdrįsti išklysti iš jam gerai pažįstamo kelio ir paklaidžioti lietuviškos grožinės kūrybos takais. Šileika pažada, jog ten jo laukia akistata su žmogiška ir literatūrine prigimtimi, nušviesta netikėtos ir ryškios šviesos. Samalavičiaus sudaryta knyga aprėpia geriausius XX a. lietuvių rašytojų kūrinius. Be jau anksčiau minėtų autorių, į antologiją įtraukti Jono Biliūno, Vinco Krėvės, Antano Vaičiulaičio, Antano Vienuolio, Romualdo Lankausko, Juozo Apučio, Antano Ramono, Herkaus Kunčiaus ir Jaroslavo Melniko kūriniai. Juos į anglų kalbą vertė Jūra Avižienis, Ada Mykolė Valaitis ir Jayde Will.

Visą recenziją rasite čia: http://www.torontoreviewofbooks.com/2014/02/hidden-plain-sight-dedalus-book-lithuanian-literature/