Lapkričio 13 d. gimė lituanistikos keleivis Albertas Zalatorius

albertas-zalatoriusLiteratūra mums nori pasakyti kažką sava, ko mes iš niekur kitur negalime sužinoti. Ir pasakyti ne vieną kartą, o sakyti amžinai.

 

Albertas Zalatorius – lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas. 1956 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Ilgą laiką dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Vilniaus pedagoginiame universitete. A. Zalatorius buvo Pasaulio lituanistų bendrijos pirmininkas. 1999 m. nacionalinės premijos laureatas. Literatūros kritikoje aktyviai reiškėsi nuo 1966 metų. Kritikas yra vienas iš Lietuvių literatūros istorijos, Lithuanian Literature autorių.

A. Zalatorius sumodernino literatūrologijos mokslą, daug rėmėsi R. Bartheso, J. Lotmano, A. J. Greimo mintimis. Kritikas daugiausia dėmesio kreipė į kūrinio prasmę. Jis teigė, kad pagrindinis interpretacijos uždavinys yra „ne paaiškinti, kodėl kūrinys yra toks, o atsakyti į klausimą, ką jis žmogui reiškia“. Neįmanoma sukurti universalios interpretacijos ir tik nuo kritiko erudicijos, estetinių pažiūrų priklauso, kokias prasmes jis atrakins. Zalatorius kritikos darbuose įtvirtino individualų kalbėjimą. Jis orientavo kūrybą į vertybes, nepriklausomas nuo esamo režimo.

Sudarė lietuvių novelės antologijas Lietuvių tarybinė novelė (1969), Už saulę gražesnis : Lietuvių ikitarybinė novelė (1978), Žalias laiko vingis (1981), Trys psichiatrai pienių lauke : Lietuvių egzodo novelė (1995). Parengė Šatrijos Raganos kūrinių dvitomį (1969), A. Vaičiulaičio rinktinę Tavo veido šviesa (1989), V. Krėvės Bolševikų invazija ir liaudies vyriausybė (1992) ir Miglose (1993), P. Tarulio Gyvas stebuklas (1993), P. Vaičaičio Raštus(1996).

Dokumentinis filmas „Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus“

AdamkusV. Adamkaus 87-ojo gimtadienio proga per LRT televiziją įvyko dokumentinio filmo apie Prezidentą premjera. Filme kalba artimiausi V. Adamkaus draugai ir bendraminčiai, išeivijos lietuviai. Filmo kūrybinė grupė lydėjo Prezidentą sugrįžtant į svarbiausias jo gyvenime vietas – gimtuosius namus Kaune, pirmąją rezidenciją Čikagoje, darbovietę JAV aplinkos apsaugos agentūroje. Antrojo pasaulinio karo metais V. Adamkus pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Visus metus išeivijoje aktyviai dalyvavo „Santaros – Šviesos” veikloje, buvo vienas iš 1983m. Pasaulio lietuvių sportinių žaidinių organizatorių. Nespėjusius pamatyti premjeros kviečiame filmą žiūrėti LRT mediatekoje.

Filmą galite peržiūrėti čia >> http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/45474
Naujieną parengė Irmina Abramovienė

A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.

GustaitisAlgirdas Gustaitis – žinomas žurnalistas, kartografas, rašytojas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas. A. Gustaitis gimė 1916 m. Gudijoje, Mogiliovo gub., Pečersko dvare, iš ten jo tėvai pasitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais. Į Lietuvą A.Gustaitis su tėvais sugrįžo baigiantis karui. Mokėsi gimnazijoje Kaune, ten įsteigė gamtos mylėtojų būrelį, vadovavo savo paties įsteigtam Maironio vardo literatų būreliui. Buvo aktyvus skautas, šaulys. Gyvendamas Kaune išvedė naują pašto karvelių rūšį „Lietuvos auksiniai“, kuriais naudojosi Lietuvos kariuomenė, tačiau per okupaciją jie buvo sunaikinti.

Nuo vaikystės domėjosi knygomis, spauda. Jau nuo 1930 m. jo žurnalistinius darbus spausdino „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Trimitas“ ir kiti laikraščiai bei žurnalai. 1938 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, lituanistikos studijas, priklausė lietuvių studentų „Jūros“ korporacijai. Nuo 1939 m. tęsė studijas atgautame Vilniaus universitete, įsteigus čia „Jūros“ korporaciją, buvo išrinktas jos vadu. 1998 m. išleista A. Gustaičio knyga apie šią studentų draugiją („Lietuvių studentų korporacija „Jūra“ Lietuvos universitetuose“). Toliau skaityti „A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.”

Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje

200px-l_donskisFilosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).

Nuo šiol „Moralinį aklumą“ ir visas kitas užsienyje išleistas L. Donskio knygas rasite Lituanikos skyriuje. Neseniai gavome vieną didžiausių dovanų per pastaruosius metus: L. Donskis mūsų skyriui maloniai suteikė visus trūkstamus savo leidinius.  Toliau skaityti „Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje”

Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Ann Jillian: dėkinga Lietuvai

img930Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.

Ann Jillian (tikr. vardas Jūratė Nausėdaitė) gerai žinoma ne tik Amerikos lietuviams (tėvai – aviacijos kapitonas Juozas ir Margarita Nausėdai), kurie sekė jos karjeros žingsnius nuo pat vaikystės, bet ir kitų žemynų gyventojams. Jūratė vertinama kaip puiki aktorė ir puiki Lietuvos ambasadorė. Jūratė pasitaikius kiekvienai progai pasisako, jog yra lietuvė ir gali tuoj pat sudainuoti posmelį „Tėviškėle, tėviškėle…“.  Toliau skaityti „Ann Jillian: dėkinga Lietuvai”