Kategorija: Asmenybės

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

Atsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Gruodžio 23 d. gimė menininkas Jonas Mekas

Jonas Mekas

Tą rudenį, – jau buvo pats rugsėjis,

ir ėmė lyti, – mes palikom Wiesbadeną.

Jonas Mekas (g. 1922) – poetas, prozininkas, filmininkas, amerikietiškojo kino avangardo krikštatėvis. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, dirbo laikraščių redakcijose, lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–47 m. Mainzo universitete filosofijos ir literatūros paskaitų klausytojas. 1946 m. Wiesbadene Leonas Lėtas, Algirdas Landsbergis bei brolis Adolfas Mekas pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsnis“ (iki 1948 išėjo 4 numeriai). 1949 m. persikėlė į JAV, ten dirbo įvairiuose fabrikuose, gamyklose. Mekas mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinių filmų festivalius. 1955 m. dvimėnesinio žurnalo „Film Culture“ leidėjas, redaktorius, publikavo straipsnių JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. 1970 m. įkūrė Anthology Film Archives – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Jonas Mekas – prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, kino festivalių laureatas, apdovanotas premijomis: Lietuvos nacionaline (1995), Niujorko kino kritikų asociacijos (1997), P. P. Pasolini (1997).

Mekas pelnė tarptautinį pripažinimą ne tik už filmus, bet  ir už originalią poeziją. Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė bei ankstyvuoju laikotarpiu su broliu parašytos pasakos. J. Meko lyrikoje autentiškai rekonstruojami gimtosios žemės, namų bei pokarinės Europos peizažai. Poezijoje susijungia daiktiškumas ir juslinės regimybės. Epinis idilių žanras sugeria juslinio lytėjimo autentiškumą, žodis tampa vienintele tikra, spekuliatyvios refleksijos nedeformuota vidaus realybe. Jono Meko kūryba: „Gėlių kalbėjimas“ (1961), „Pavieniai žodžiai“ (1967), „Reminisencijos“ (1972), „Dienoraščiai 1970–1982“ (1985), „There Is No Ithaca“ (1996), „Laiškai iš niekur“ (1997), „Mano naktys“ (2007).

Kviečiame apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre >>>

Filosofinės Alphonso Lingio kelionės

Žmogus turi rinktis: arba grįžti į mylimą vietą, arba atrasti naują. Būtent naujų vietų atradimas mūsų fantastiškai turtingame ir sudėtingame pasaulyje labiausiai mane žavi.

Alphonso Lingis

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės JAV filosofas, Pensilvanijos universiteto profesorius emeritas. Akademiniame pasaulyje A. Lingis žinomas kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino darbų vertėjas į anglų kalbą. Paties A. Lingio filosofinę mintį stipriai paveikė kelionės po Aziją, Okeaniją, Afriką ir Pietų Ameriką. Fenomenologinį žvilgsnį į pasaulio kultūras A. Lingis paįvairina psichologijos, antropologijos, estetikos ir kitų disciplinų žiniomis. Estetika mokslininką domina ne tik kaip tyrinėjimų objektas: pavyzdžiui, A. Lingio knyga „Contact“ – keliaujant po pasaulį padarytų filosofinių nuotraukų albumas. 2010 m. šį albumą pavadinimu „Contact / Prisilietimas“ išleido ir Lietuvos leidykla „Baltos lankos“.

Dvi A. Lingio knygas, kuriose filosofinius tekstus papildo paties autoriaus įvairiuose pasaulio kraštuose užfiksuoti vaizdai, nuo šiol rasite Lituanikos skyriuje. Kviečiame pavartyti!

Violence and Splendor

The First Person Singular

Sulaukėme laiškų …

atsiliepimaiŠį rudenį Lituanikos skyrius parengė dvi virtualias parodas, skirtas Pasaulio lietuvio ir Lietuvių enciklopedijos sukaktims. Jubiliejaus proga sveikinome visus Pasaulio lietuvio redaktorius, bendradarbius, skaitytojus, ir kvietėme aplankyti parodą, skirtą leidinio 50-mečio sukakčiai. Gerų žodžių sulaukėme iš Venesuelos ir Brazilijos lietuvių bendruomenių pirmininkų. JAV lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė džiaugiasi naujiena: „Ačiū, persiunčiau visoms JAV LB apylinkėms – įdomi informacija“.

Taip pat kvietėme artimiau susipažinti su „Lietuvių enciklopedijos“ rengimo istorija, leidėjo Juozo Kapočiaus asmenybe ir veikla, kurią iliustruoja garso ir vaizdo įrašai, archyviniai dokumentai ir fotografijos parodoje „Lietuvių enciklopedijai – 60“. Paroda sulaukė daug gražių atsiliepimų. Dr. Kristina Ūsaitė: „Dėkoju už galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų išeivijos lobynais“. Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė Mirga Girnius: „Skamba labai įdomiai. Sveikinu.“

Žinoma, mums svarbios ir leidėjų artimiausių žmonių nuomonės. Arūnas Pabedinskas, J.Kapočiaus vaikaitis: „Aš ir šeima esame labai dėkingi, kad senelio pastangos nėra užmirštos“.

Nuorodas į parodą socialiniame tinkle facebook mielai dalijosi JAV lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network, Pasaulio lietuvis, Lietuvių kultūros atašė Londone.

Džiaugiamės, kad aplankėte šias parodas ir prisidedate prie išeivijos paveldo sklaidos!

Iš Lituanikos fondų: JAV lietuvio Marko Laitos fotografijų albumas

photo_MLLituanikos skaitykla neseniai praturtėjo JAV gyvenančio lietuvių kilmės fotografo Marko Laita (1960) fotografijų albumu „Sea“. Markas Laita augo Detroite ir Čikagoje. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Markas laisvalaikiu fotografuodavo roko koncertus Čikagoje ir Milvokyje. Vėliau jis baigė fotografijos studijas Čikagoje, Kolumbijos koledže. Baigęs koledžą, jis pora metų dirbo komerciniu fotografu Čikagoje. 2010 m. pasirodė jo portretų albumas „Equal created“, prie kurio jis dirbo 8 metus. Vėliau jis išleido fotografijų albumą „Sea“ jūros gyvūnų tematika. Trečioji jo knyga „Serpentine“ pasirodė šiais metais. Šio fotografo kūriniai buvo eksponuojami įvairiose JAV ir Europos galerijose.

Naujieną parengė Jonas Rimka

Desktop3

Antanas Škėma: „Esu persodintas akacijos krūmas“.

SkemaEgzilis yra eksperimentinė laboratorija, kurioje išbandoma viskas, su kuo susidurs daugelis ateities žmonių savo brendimo kelyje, – ne tik dėl okupacijų, bet ir dėl globalizacijos.

Česlovas Milošas

Antanas Škėma gimė 1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkijoje. Iki pirmo pasaulinio karo su šeima ten ir gyveno, vėliau kurį laiką dar gyveno Rusijoje ir Ukrainoje. 1921 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Antanas Škėma mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, tačiau metė ir 1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į V.Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Vėliau Škėma jau buvo priimtas į Kauno Valstybės teatrą. Ten vaidino 1936-1940 m., o 1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus Valstybės teatre. A. Škėma vaidino beveik visuose to meto spektakliuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur aktyviai veikė įvairiuose lietuvių sambūriuose: Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV, kur dirbo įvairius fizinius darbus (fabriko darbininkas, lifto aptarnautojas), tačiau kūrybinės veiklos neapleido. Antanas Škėma vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, rašė meninę prozą, dramaturgiją bei literatūros kritiką. 1960-1961 m. dirbo Vienybės redakcijoje. Antanas Škėma žuvo autokatastrofoje 1961 m.

Lituanikos skaitykloje galite rasti žymiausius rašytojo Antano Škėmos kūrinius. Kviečiame!