Kategorija: Asmenybės

„Žinių radijo“ laidos viešnia – Lituanikos skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė

„Žinių radijo“ laidoje „Salos“ svečiavosi Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė – tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Kviečiame klausytis interviu apie netrukus pasirodysiančią jos parengta knygą „Manėm, kad greit grįšim“ (leidykla „Aukso žuvys“), studijas JAV Ilinojaus universitete, darbo patirtis Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“, veiklos perspektyvas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje.

Manem, kad greit grisim

Knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatymas numatomas tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir Nacionalinėje bibliotekoje.

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/01/29/salos/29445

 

Žvilgsnis į retrospektyvą – K. Donelaičio 250-ąsias metines minint

11964 m., minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, JAV lietuvių leidžiamas mokslo darbų žurnalas „Lituanus“ visą pirmąjį numerį paskyrė pažinčiai su lietuvių literatūros klasiku.

Šiandien, 300-aisias poeto gimimo metais, siūlome jums išnaudoti galimybę ir pasitelkus portalą www.epaveldas.lt pasklaidyti tuomečio jubiliejinio žurnalo puslapius − susipažinti su pirmą kartą į anglų kalbą išverstos K.Donelaičio poemos „Metai“ ir pasakėčios „Aužuols gyrpelnys“ fragmentais (vertėjas Clark Mills – daug lietuvių literatūros vertimų parengęs amerikiečių poetas, ypač aktyviai bendradarbiavęs su Stepo Zobarsko leidykla „Manyland books“), apžvelgti lietuvių išeivijos autorių Alekso Vaškelio, Alfonso Šešplaukio ir Povilo Reklaičio tekstus, analizuojančius K.Donelaičio kūrybą, sudominti turėtų ir pirmosios „Metų“ recenzijos, perspausdinamos iš 1818 m. laikraščio Jenaische Allgemeine Literatur-Zeitung ir 1869 m. žurnalo The Saturday. Jubiliejiniame numeryje publikuojamas ir iš Mažosios Lietuvos kilusio romanisto Ernst‘o Wiechert‘o laiško tekstas estų poetui, geram lietuvių bičiuliu Aleksiui Rannitui, kuriame žinomas vokiečių autorius pristato savąjį K.Donelaičio kūrybos vertinimą.

Lituanus 1964 m. Nr. 1 nuoroda >>>

 Jolanta Budriūnienė

Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė

sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .

Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.

Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė

apie2002011020111534Marija Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė. Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų. Ji savo tyrimuose susintetino archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijos mokslą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsiskyrė nauju požiūriu į archeologiją. Ji archeologinius radinius ėmėsi ne tik aprašinėti, bet ir juos interpretuoti, paaiškinti jų prasmę. Savo moksliniuose darbuose Gimbutienė atskleidė Europos tautų, o tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė naują koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą. Toliau skaityti „Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė”

Žymioji JAV lietuvių dainininkė Ana Kaskas

Kaskas AnnaAna Kaskas (tikr. Ona Katkauskaitė) gimė 1907 m. sausio 4 d. Bridžporte, Konektikuto valstijoje. JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas).

Ana Kaskas 1926 metais baigė Hartfordo konservatoriją. 1926-1927 m. dainavo Kauno teatre. Sukūrė vaidmenis Džiuzepės Verdžio operoje Kaukių balius, Šarlio Guno operoje Faustas. Gavusi Lietuvos valstybės stipendiją dvejus metus mokėsi Milane pas F. Feraro. Dainavo žymiausiose Italijos operos teatruose. 1929 m. sugrįžo vėl į JAV. Ana Kaskas giedojo Šv. Juozapo katedroje Hartforde ir ten turėjo savo muzikos studiją. Kurį laiką tobulinosi pas E. Rosati Niujorke. 1936-1946 m. Metropolitan Opera solistė Niujorke, debiutavo Džiuzepės Verdžio operoje Rigoletas. Per visą muzikinę karjerą sukūrė 33 vaidmenis, dainavo 27 operose. 4-6 dešimt. laikyta viena žymiausių JAV operos dainininkių. Gastroliavo su įvairiomis solistų grupėmis ir simfoniniais orkestrais. Surengė nemažai koncertų lietuvių parapijose. 1946-1957 m. dėstė muziką JAV universitetuose. Penkiolika metų dirbo Ročesterio universiteto Eastmano muzikos mokykloje, ten vadovavo vokalo katedrai. 1974 m. garbės profesorė.

Naujas žvilgsnis į groteską Vidurio ir Rytų Europos literatūroje

L. Katkus. V. Braziūno nuotraukaMetų pabaigoje literatūrologas Laurynas Katkus mus pradžiugino vertinga dovana – naujutėle knyga „Grotesque Revisited“.

Grotesque Revisited

Ši knyga – grotesko ir satyros tendencijoms Vidurio ir Rytų Europos literatūroje skirtas esė rinkinys. Rinkinio tekstai aprėpia skirtingus komplikuotos regiono istorijos periodus – nuo nacistinio režimo iki pokomunistinio laikotarpio, tačiau daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui. Knygoje gausiai analizuojama lietuvių literatūra: Ričardo Gavelio, Juozo Grušo, Kazio Sajos, Juozo Glinskio kūriniai ir net sovietmečiu Lietuvoje leisto žurnalo „Šluota“ satyra. Publikuojami Lietuvos akademikų Algio Kalėdos, Ingos Vidugirytės, Tomo Vaisetos ir L. Katkaus esė.

L. Katkus yra „Grotesque Revisited“ sudarytojas. Veiklus autorius neapsiriboja literatūros analize: M. Mažvydo bibliotekoje taip pat rasite L. Katkaus atliktų užsienio autorių kūrybos vertimų ir paties parašytų eilėraščių bei prozos tekstų. Akademinius ir grožinius literato darbus į darnią visumą sujungia istorinės atminties problematika.