Žagarės žydų likimas: akistata su praeitimi ir dabartimi

Parengė Vytautas Smilgevičius


zagare2014 m. pasirodžiusios knygos Zagare. Litvaks and Lithuanians Confront The Past (Žagarė. Litvakai ir lietuviai susiduria su praeitimi) autorė Sara Manobla – litvakė, užaugusi Jungtinėje Karalystėje. Susidomėjimas giminės šaknimis atvedė ją į Lietuvą, į Žagarę. Šiame mieste nuo XVI amžiaus klestėjo žydų bendruomenė: po 1941 m. iš jos teliko keletas žmonių. Čia autorė apsisprendė „padėti miestui susitaikyti su praeitimi, pastatyti tiltus tarp kultūrų, susidraugauti, skatinti pagarbą nepamirštant istorijos“.  Tą ji veikė, padedama draugų iš Izraelio ir Lietuvos, tiesdama tiltus, bandydama suvokti situaciją. Organizavo labdarą ir lankė pusiau apleistas žydų kapines. Dalyvavo miesto šventėse ir susitiko su paskutiniu likusiu Žagarės žydu. Kartu su lietuviais džiaugėsi Lietuvos pažanga ir uždavė sunkių klausimų dėl žydų genocido.

Knygą išskiria šiltas autorės požiūris į Lietuvą ir susitaikymo su praeitimi paieška. S. Manobla – ne kaltintoja ir ne advokatė. Jai rūpi atsakymai, žmonių požiūris; rūpi, kad 1941-ųjų tragedija niekada nepasikartotų. Autorės tekstuose matome Lietuvos piliečių galeriją – nuo paskutinio Žagarės žydo iki prezidento Valdo Adamkaus.

Studija „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“

heb31386.0001.001Polin: Studies in Polish Jewry, Volume 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772.

500 puslapių knygoje „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“ apžvelgiama žydų bendruomenės raida ir jos padėtis nuo pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.  Studijos problematika labai plati: šiuolaikinė žydų bendruomenės padėtis Lietuvoje, žydai ir pasipriešinimas nacistams II pasaulinio karo metais, atisemitizmo klausimas Lietuvos Respublikoje, ekonominiai santykiai, Rytų Europos žydų koncepcija, religinė konversija, įvairūs žydų religiniai judėjimai, lietuviškas antisemitizmas, tradicinė, liaudies kultūra, maldos namai, politinės kryptys ir politiniai judėjimai, II pasaulinio karas, Holokaustas, žydų nacionalinių simbolių vieta Lietuvoje. Dar viena šio leidinio dalis – knygų recenzijos: apžvelgiama lietuviakalbės žydiškos periodikos evoliucija. VDU universiteto profesorius Š.Liekis, kartu su JAV universiteto profesoriais Antony Polonsky’iu ir ChaeRan Freeze, yra šio prestižinio žydų tematikai skirto akademinio žurnalo „Polin“ bendraautorius.

Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines

A.SuckeverisAbraomas Suckeveris vadinamas vienu iš iškyliausių Holokausto poetų. Jis gimė Smurgainyse (dab. Baltarusijoje) 1913 m. liepos 13 d. Rašytojas buvo trečiasis vaikas rabinų chasidų šeimoje. 1915 m. jo tėvai kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremti į Sibirą (Omską). Po tėvo mirties 1920 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Būsimasis poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne” ( „Jaunasis Vilnius”), L. Volfo pakviestas, į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.

Pirmasis A.Suckeverio eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūryba periodiškai buvo spausdinama Varšuvos ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. Jidiš PEB klubas Varšuvoje išleido pirmąjį A. Suckeverio eilėraščių rinkinį „Lider” („Dainos”).

1941 m. po žudynių likę gyvi Vilniaus žydai buvo suvaryti į Dydijį ir Mažajį getus. Ten pateko ir A. Suckeveris su žmona Freidke (vedė 1939 m.). Tačiau vėliau jam pavyko pabėgti, kartu su žmona prisijungė prie žydų partizanų. Suckeveris net būdamas gete išliko nepalaužiamos dvasios ir neapleido kūrybos, kuri tuo metu buvo vienintelis būdas pasipriešinti mirčiai. Vilniaus gete A. Suckeveris parašė apie 80 eilėraščių, sugebėjo išsaugoti rankraščius ir jie buvo išspausdinti. 1945 m. išėjo jo knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). Paryžiuje išleista prisiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ („ Fun Vilner geto“). Toliau skaityti „Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines“