Julius Viktoras Kaupas mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, vėliau Kauno karo mokykloje. Medicinos studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Lankydavosi literatūros vakaruose, kur susipažino su Henriku Nagiu. Pirmosios publikacijos išėjo žurnale „Žiburėlis“. J. Kaupas pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius. 1944 m. su didžiąją emigrantų banga pasitraukė į Vakarus. 1946 m. studijavo Tiubingeno, Fribūro universitetuose. Domėjosi daile, amatais, filosofija, literatūra. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“, rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleido pirmąją knygą „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Jo neoromantinėse pasakose ryški europietiškoji tradicija. Pagrindinis pasakų kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, kuris pavaizduotas tikroviškai. Novelių centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose vienas pirmųjų panaudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas. Pasakų analizėms taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta ir anglų kalba.
Kategorija: Asmenybės
Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“
Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“. Renginį vedė Dailininkų sąjungos leidyklos Artseria direktorė Danutė Zovienė. Ji paminėjo, kad knygos idėja kilo tuometiniam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Knygos sudarytoja ir tekstų autorė menotyrininkė Erika Grigoravičienė pasakojo, kad darbas prasidėjo 2012 m. kovo mėn., kai ji nuvyko pas dailininką. Pradžia nebuvo lengva. Žibuntas Mikšys – grafikas, intelektualas, kuriantis Paryžiuje, nors ir buvo knygos priežastimi ir objektu, tačiau garsėjo „įsigilinimu ir pedantiškumu“, jis norėjo prisidėti prie leidinio sudarymo. Dešimt dienų, praleistų su grafiku, sudarytoja prisimena, kaip įdomią, bet gan sunkią patirtį. Žibuntas Mikšys daug pasakojo apie žmones, kuriuos sutiko prieškario Lietuvoje, DP stovyklose, JAV, o vėliau Prancūzijoje. Tiesa, apie save pasakojo mažai. Net uždraudė minėti bet kokias jo asmeninio gyvenimo detales. Nors pokalbių buvo daug, tačiau teksto knygoje liko mažai, pačiam Ž.Mikšiui „gerokai pabraukius“. Pati knygos idėja nebuvo parašyti Ž.Mikšio biografiją. Tai kūrybos albumas, kurį sudaro vienuolika skyrių. Jame pristatyta 300 grafiko darbų su trumpais dailėtyriniais komentarais. Kūrėjas išliko reiklus albumo bendraautorius. Jis norėjo, kad kiekvienas kūrinys būtų vertinamas, kaip savarankiškas objektas; be paralelių ir aliuzijų. Toliau skaityti „Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“”
Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė
Petronėlė Orintaitė-Janutienė gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Lukšių valsčiuje. P. Orintaitė – Lietuvos pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Orintaitė 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, o 1929 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dirbo Mežeikių, Vikaviškio, Šiaulių gimnazijose, rengė švietėjiškus renginius, bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. 1939 m. susituokė su teisininku Kaziu Januta. 1944 m. su lietuvių banga pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1949 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 m. su šeima persikėlė į JAV. Pirmuose kūrėjos eilėraščiuose jungiama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija. Vėlesnioje lyrikoje ryškūs tėvynės ilgesio motyvai, romantizuotas požiūris į istoriją. Žymiausi romanai priskiriami psichologinio tipo prozai. Romanuose ryškios feministinės idėjos, vaizduojamas provincijos inteligentų gyvenimas, realistiškai perteikiama šeimos dramos. Orintaitės atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, ryškiai piešiami rašytojų Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Jablonskio, Balio Sruogos portretai. Atsiminimuose pasakojama apie pasitraukimą iš Lietuvos, apie nykią kasdienybę pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Publicistiniuose darbuose svarstomos moters padėtis šeimoje ir visuomenėje. Toliau skaityti „Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė”
Biomedikas Feliksas Bukauskas
Moksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.
JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.
2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.
Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.
JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete
http://www.ebay.com.au
Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.
Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”
Izis Bidermanas. Iš Marijampolės į Paryžiaus elitą
Litvakas Izis (Israëlis) Bidermanas (1911-1980 m.) – vienas žymiausių XX a. Prancūzijos fotografų. I. Bidermanas fotografija susidomėjo gimtojoje Marijampolėje. Pramokęs šio meno pagrindų paauglys fotografuodamas keliavo po Lietuvą, o devyniolikos, be cento kišenėje ir nemokėdamas prancūzų kalbos, išvyko į kultūrinio gyvenimo centrą – Paryžių. Čia atsidėjo didmiesčio kasdienybės fiksavimui: melancholiškose nuotraukose matome gyvūnus, gatvės prekeivius, flirtuojančias poreles, žiūrovus linksminančius cirko artistus, veikiančias ir žiemai sustojusias karuseles… Po Antrojo pasaulinio karo, dirbdamas žurnale „Paris-Match“, fotografas puikiuose portretuose įamžino daugybę iškiliausių savo meto žmonių: Collette, Albert’ą Camus, Edith Piaf, Marcą Chagallą, Jacques’ą Prévert’ą ir kitus. M. Chagallas ir J. Prevert’as buvo geri I. Bidermano bičiuliai ir kūrybiniai bendradarbiai.
Gyvendamas Prancūzijoje I. Bidermanas nesutrumpino sulietuvintos pavardės. Taip fotografas visame pasaulyje garsino Lietuvą. 2006 m. Marijampolėje buvo surengta I. Bidermano darbų paroda.