Kategorija: Asmenybės

Biomedikas Feliksas Bukauskas

F_Bukauskas_nuotrMoksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.

JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.

2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.

Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.

JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete

Pansirna
1929 m. Pansirnos studijos fotografija.
http://www.ebay.com.au

Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.

Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”

Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė

sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .

Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

Atsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui

Lietuviu_enciklopedijaŠiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica” tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.  Toliau skaityti „Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui”

Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje

200px-l_donskisFilosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).

Nuo šiol „Moralinį aklumą“ ir visas kitas užsienyje išleistas L. Donskio knygas rasite Lituanikos skyriuje. Neseniai gavome vieną didžiausių dovanų per pastaruosius metus: L. Donskis mūsų skyriui maloniai suteikė visus trūkstamus savo leidinius.  Toliau skaityti „Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje”