Tarptautinė teatro diena

teatro kaukesNuo 1962 metų Kovo 27-ąją yra minima tarptautinė teatro diena. O pats teatras virpina žmonių širdis jau daugiau nei 2000 metų – graikų drama atsirado dar VI a. pr. m. e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Tuo laikotarpiu teatras buvo šventas reikalas – vaidinimais graikai pagerbdavo dievą.

Šiandien teatras suprantamas kaip meninės išraiškos priemonė, pramoga. Na, o sovietmečiu teatras, kartu su kitais menais, buvo ypatingai ribojami cenzūros. Tačiau menininkai vis tiek rado kelią, kaip kalbėti į žiūrovus simbolių ir metaforų kalba…

Išskirtinė asmenybė, kurią šiandien kviečiame prisiminti, yra režisierius Jonas Jurašas. 1972 m. pavargęs nuo ideologinio spektaklių koregavimo ir priekaištų režisierius parašė laišką Lietuvos TSR komunistų partijos centro komitetui. Tai liudijo ryžtingą apsisprendimą nepataikauti sovietinei sistemai ir užvėrė duris į bet kokias galimybes kurti ir gyventi tėvynėje. 1974 m. režisierius su šeima emigravo iš Lietuvos. O koks gi buvo teatras išeivijoje?

Kviečiame prisiminti 2011 metais mūsų skyriaus paruoštą parodą režisieriaus Jono Jurašo jubiliejui paminėti – „Gyventi teatru…“Didžiausias dėmesys šioje parodoje sutelktas būtent į du dešimtmečius (1974-1989 m.) Vakaruose trukusį menininko kūrybos etapą.

Sužavėta gerumo šviesos

Epistolophilia2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė“. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?

Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo“ puslapiuose >>>

Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė“ galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)

Jolanta Matuzaitė

Meniniai sąmonės tyrinėjimai

Constraints-Freedom2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Jau rašėme apie pirmąją kolekcijos dalį, o šiandien pristatysime likusius kompaktinius diskus, kurie turėtų būti įdomūs šiuolaikinio, konceptualaus meno mėgėjams bei mokslininkams.

Audrius V. Plioplys jau 35-erius metus yra tiek profesionalus dailininkas, tiek neurologas-neuromokslininkas. Menininko darbai yra neo-konceptualūs: tai metaforiškai pateikti mąstymo ir sąmonės tyrimai. Audrius Plioplys meno studiją transformavo į neurobiologijos tyrimų laboratoriją, tokiu būdu suliedamas neuromokslą su menu.  Toliau skaityti „Meniniai sąmonės tyrinėjimai“

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Pranas NagysSausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…“ rasite užsienio lietuvių dienraščio Draugas“ šeštadieninio priedo, 6-7 psl. 

„Tomo Venclovos bibliografija – solidus kūrybos lobynas“

Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas gausus autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos darbų lobynas.

Kviečiame Jus žiūrėti PenkiTV parengtą reportažą apie šį leidinį!

Nado Rastenio palikimas

Nadas RastenisSausio viduryje minime vieno pirmųjų lietuvių poezijos vertėjų į anglų kalbą, Nado Rastenio (1891-1980), gimimo dieną. 1911 m. emigravęs į JAV, N. Rastenis dirbo medvilnės audykloje, tarnavo JAV kariuomenėje, kol, 1924 metais baigęs teisės studijas Bostono universitete ir persikėlęs į Baltimorę, tapo advokatu.

Nadas Rastenis buvo aktyvus lietuvių visuomeninio gyvenimo dalyvis, vaidino ir dainavo Miko Petrausko operetėse. Nuo 1917 m. skelbė eilėraščius lietuvių spaudoje, 1922 metais ėmė eiliuoti anglų kalba. Laikinai redagavo Sandarą ir Dirvą.

Nadas Rastenis išgarsėjo išleidęs savo eilėraščių rinkinį „Trijų rožių šventė“, kurį pats ir iliustravo. Tačiau vienas svarbiausių jo indėlių – tokių kūrinių, kaip Kristijono Donelaičio Metai (1967 m.) ir Antano Baranausko Anykščių šilelis (1956 m.) vertimai į anglų kalba.

Tai kaip gi skamba lietuvių klasika angliškai?

The climbing sun again was wakening the world

And laughing at the wreck of frigid winter’s trade.

The icy season’s grip was thouroughly undone,

And heaps of high-piled snow had dwindled down to naught.

[The seasons, by Kristijonas Donelaitis]