Asmenybės – Puslapis 64

Dailininkas Kęstutis Zapkus. Tarp abstrakcijos ir politikos

Kęstutis Zapkus. Pirmyn – atgal su nukrypimais, 2013. Aliejus, akrilas, drobė.

Karo vaikas visą gyvenimą gyvena su ta patirtimi. <…> Todėl negali būti, kad mano kūrybos pagrindas būtų vandens lelijų grožis. Aš net ir šalia tų lelijų matau žmonių kraują.

Iki birželio 1 d. Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama JAV lietuvio Kęstučio Zapkaus tapybos retrospektyva. Šalia veikia K. Zapkaus mokinių Aido Bareikio, Patricijos Jurkšaitytės ir Žilvino Kempino paroda „Šviesos“.
K. Zapkus gimė 1938 m. Lietuvoje. Baigiantis karui su motina pasitraukė į Vakarus. Išsilavinimą įgijo Čikagos meno institute ir Sirakjuso universitete Niujorke. Tobulinosi Europoje. Dėstė prestižiniame Prinstono universitete (JAV) ir kitose aukštojo mokslo įstaigose. 1992 m. – Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijoje, kur studentus skatino išsilaisvinti nuo sovietinio dailės matymo. Dabar gyvena ir kuria Niujorke.
Dailininko kūryba artima Niujorko tapybos mokyklai. K. Zapkaus darbuose balansuojama tarp abstrakcijos ir socialinių bei politinių temų.
Menininkas yra partizano Aleksandro Zapkaus sūnus. 2012 m. išėjo Stanislovo Abromavičiaus knyga „Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“ (Kaunas : Morkūnas ir Ko).

K. Zapkaus kūriniai Lietuvos išeivijos dailės fondo puslapyje:
http://www.iseivijosdaile.lt/lt/iseivijosdaile/apie-mus/veiklos-programa/

Kova dėl tapatybės Yi Mun-yol romane „Lietuvaitė“

AVT_Yi-Munyol_8608 2011 m. Pietų Korėjoje pasirodė rašytojo Yi Mun-yol romanas „Lietuvaitė“. Romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę Kim Hye-ryeon, kurios tėvas yra korėjietis, o motina – lietuvė. 1993 m. korėjiečių rašytojas Yi Mun-yol žinomą režisierę Koleen Park pirmą kartą pamatė Niujorke. Tuomet ir nusprendė jos pasakojimų pagrindu parašyti knygą. Park, tėvo korėjiečio ir motinos JAV lietuvės dukra, augo keliaudama tarp Korėjos ir JAV. Rašytoją įkvėpė jos kova dėl tapatybės, jos sėkmė ir meilė tetoms iš Lietuvos. Knygos herojės Kim Hye-ryeon gyvenimas labai panašus į Park gyvenimą. Kim senelė su savo dukra pabėgo iš Lietuvos po Sovietų Sąjungos žlugimo ir apsigyveno Korėjoje. Autorius pripažino, kad romano herojė tikrai turi prototipą, bet romano negalima tapatinti su jos tikruoju gyvenimu.

Šiais metais romaną „Lietuvaitė“ lietuvių kalba išleido „Minties“ leidykla. Knygą išvertė buvęs VDU Azijos studijų centro darbuotojas dr. Jinseok Seo, kuris gyvendamas Lietuvoje per kelerius metus išmoko lietuvių kalbą.

Balandžio 9 d. gimė Simas Kudirka

Simas Kudirka gimė balandžio 9 d. Griškabūdyje. Simas Kudirka laikomas kovos už laisvę simboliu, kurį jau kiek pamiršome. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis. Laisvės ir teisybės ištroškusio tada keturiasdešimtmečio lietuvio šuolis iš sovietų žvejybinio laivo į amerikiečių laivą 1970-ųjų lapkričio 23 d. sudrebino ne tik Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir visą pasaulį. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas Simas Kudirka buvo prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir protesto demonstracijos. 1971 m. gegužės mėn. Simas Kudirka nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove. 1974 m. Simas Kudirka iš kalėjimo išleistas. Tais pačiais metais su šeima atvyko gyventi į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę nusprendė grįžti į Lietuvą. Su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.). Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.). Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas” (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame”.

Knygos, susijusios su Simo Kudirkos žygiu:

1. Annual award banquet. 1975: Annual Awards Banquet honoring Simas Kudirka as „The American-Lithuanian of the Year” for benefit of the Simas Kudirka Children Scholarships fund, 19 January, 1975. – 1975. – [80] p.

2. For those still at sea / Simas Kudirka & Larry Eichel. – New York, 1978. – VIII, 226 p., [4] iliustr. lap. – ISBN 0-8037-2684-8

3. In defense of human rights : testimony of Simas Kudirka at the Bicentennial Convocation on Global Justice convened by the National Conference of Catholic Bishops Committee for the Bicentennial, Maryknoll, New York, July 14, 1976. – Maspeth (N. Y.), 1976. – 24 p.

4. Simas Kudirka : „Grąžinkite Lietuvai nepriklausomybę” : Simo Kudirkos pareiškimai teisme 1971 m. – [S.l., 1975]. – [4] p.

5. Simas Kudirka and family cordially invite you to attend the reception and dance in honor of you and others who helped us to reach and settle in the United States, June 28, 1975, Locust, N.J.. – Locust (N.J.), 1975. – [4] p.

Filosofiškas politiko dienoraštis

L_Donskis Leonido Donskio žanras – trumpos esė, kuriose elegantiškai judama tarp temų. Anglakalbius L. Donskio rašinius aktualiais politikos klausimais publikuoja laikraštis „The Baltic times“ir žurnalas „The Ukrainian week“. Būtent šiems leidiniams parašyti tekstai tapo pagrindu vienai L. Donskio knygų – 2013 m. Vokietijoje išleistai „Fifty letters from the troubled modern world: a philosophical-political diary, 2009-2012“ („Penkiasdešimt laiškų iš įaudrinto modernaus pasaulio: filosofinis-politinis dienoraštis, 2009-2012 m.“)

Tekstai gimė periodu, kai L. Donskio gyvenime buvo itin daug politikos: nuo 2009 m. L. Donskis yra Europos Parlamento narys. Kaip ir galima tikėtis, rašiniai nėra tipiniai politikos komentarai. Autorius dažnai mini savo pamėgtus literatūros atstovus: Williamą Shakespeare’ą, George’ą Orwellą, Milaną Kunderą, Ričardą Gavelį, Tomą Venclovą ir kitus. Ukrainai ir Baltijos šalims aktualius klausimus L. Donskis mato platesniame konstekste: knygoje kalbama apie sudėtingą Vidurio ir Rytų Europos istoriją, jos suvokimą Vakaruose ir Rusijoje, Europos Sąjungos tapatumą ir modernybės iššūkius.

Laikraštį „The Baltic times“ prenumeruoja Lituanikos skyrius. Žurnalo „The Ukrainian week“ numerių PDF versijos prieinamos šiuo adresu: http://ukrainianweek.com/Magazines/

Kovo 25 d. gimė Antanas Mockus

antanas-mockus Antanas Mockus gimė 1952 m. kovo 25 d. Bogotoje, Kolumbijoje. Antanas Mockus yra žinomas kaip Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras.

A. Mockus gimė lietuvių imigrantų Nijolės ir Alfonso šeimoje, kuri į Kolumbiją atvyko po Antrojo pasaulinio karo. 1969 m. Mockus su pagyrimu baigė prancūzišką mokyklą Liceo Francés Louis Pasteur de Bogotá. Vėliau iki 1979 m. studijavo matematiką Dižone, Prancūzijoje ir Kolumbijos nacionaliniame universitete. 1988 m. tapo filosofijos magistru tame pačiame Kolumbijos nacionaliniame universitete, kur buvo tapęs topologijos profesoriumi. A. Mockus prieš tapdamas politiku, buvo žinomas kaip Nacionalinio universiteto rektorius, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje. 2006 m. vasarį dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose remiamas „Indėnų judėjimo“, bet liko ketvirtas.

Antanas Mockus – temperamentingas žmogus, sostinės Bogotos gyventojus išmokęs gerbti gyvybę, ištraukęs milijoninį miestą iš ekonominės duobės.

Siūlome paskaityti straipsnį, išspausdintą savaitraštyje Literatūra ir menas >>>

Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų

„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.

Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?

Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”