Balandžio 24 d. Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje pakvietė paminėti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 99-sias armėnų genocido, įvykdyto Otomanų imperijoje, metines. Sėdėdamas šalia daugybės susirinkusių Lietuvos armėnų bendruomenės narių, prisiminiau iškilią mūsų tautietę Antoniną Maharį (Antaniną Povilaitytę, gimusią 1925 m.), daugybę metų gyvenančią Armėnijoje. 1944 metais, kai Antanina studijavo teisę Vilniaus universitete, ji buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur tremtyje sutiko žinomą armėnų rašytoją Gurgeną Mahari (1903-1969) ir tapo jo žmona. Pasibaigus tremčiai, ji su savo vyru apsigyveno Armėnijoje. Po G. Mahari mirties ji ištikimai saugo savo vyro atminimą ir gyvena jo bute-muziejuje Jerevane. Toliau skaityti „Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari”
Kategorija: Asmenybės
Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis
Algirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“. Toliau skaityti „Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis”
Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą
Olegas Truchanas (1923-1972 m.) – laukinės gamtos fotografas, keliautojas ir gamtosaugininkas. Gimė Šiauliuose. Nuo ankstyvos jaunystės buvo sportiškas ir linkęs į nuotykius: nuo vaikystės mėgo vandens sporto šakas, rimtai užsiėmė buriavimu (netgi turėjo atstovauti Lietuvai 1940 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jos neįvyko). 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaip ir daugelis šios emigracijos bangos atstovų, kurį laiką gyveno Vokietijoje. Čia susidomėjo fotografija. Penktojo dešimtmečio pabaigoje, atvykęs į Australiją, nusprendė gyventi Tasmanijos saloje, kurios laukinė gamta tapo jo gyvenimo aistra. Fotografas pats vienas leisdavosi į rizikingas keliones upėmis savadarbe baidare ir subtiliai fiksavo naujaisiais namais virtusios salos kraštovaizdį. Toliau skaityti „Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą”
Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje
Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”
Foresto Gampo kūrėjas
„Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.
Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“
Garsus pracūzų rašytojas Romainas Gary gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Basanavičiaus gatvėje prabėgusius vaikystės metus R. Gary aprašė nostalgiškame autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Jeigu tikėsime kūriniu, Vilniuje berniuko motina išpranašavo, kad sūnus tapsiantis Prancūzijos diplomatu ir garsiu rašytoju. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“”