Sausio 26 d.: apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“

Sausio 26 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Lietuvių išeivijos paveldas“. Renginyje kalbėsime apie lietuvių paveldo užsienyje padėtį, iššūkius ir problemas, taip pat apie galimybes jį tyrinėti ir išsaugoti. Būsima diskusija – Nacionalinėje bibliotekoje eksponuotos kilnojamosios parodos „Išeivijos diplomatija laisvės byloje“ baigiamasis akordas. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus parengta paroda supažindino lankytojus su užsienio lietuvių vaidmeniu Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

Diskusijoje mintimis dalysis:
Arūnas Antanaitis, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius,
Ramūnas Kondratas, Vilniaus universiteto muziejaus direktorius,
Ramojus Kraujelis, Lietuvos vyriausiasis archyvaras,
projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas Augustinas Žemaitis ir dalyvė Aistė Žemaitienė.

Praėjusį rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose projekto dalyviai 16 dienų fotografavo ir aprašinėjo rytinėje Amerikoje esančias lietuviškas vietas, fiksavo ir klausėsi vietos lietuvių pasakojimų. Visą jų surinktą medžiagą galima rasti internetinėje „Facebook“ paskyroje „Gabalėliai Lietuvos“.

Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai

> n°16 (2017)

Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.

Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.

Toliau skaityti „Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai”

Sausio 23 d.: monografijos pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas

Po savaitės, kitą antradienį, 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje kalbėsimės apie valstybių teritorijas šiandienos pasaulyje. Savo monografiją „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatys prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė. Renginyje dalyvaus tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, kartografas, geografas dr. Kęstutis Papšys. Pokalbį moderuos „15min“ žurnalistas Paulius Gritėnas.

Plačiau apie renginį: http://bit.ly/2Dkn4Ff

 

Kviečiame į edukacinius užsiėmimus „Holokaustas Lietuvoje“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Kauno IX forto muziejus kviečia 9–12 kl. moksleivius į edukacinius užsiėmimus „Holokaustas Lietuvoje“.

Edukaciją galima rinktis iš trijų temų:

„Žydų kultūra ir pasiekimai“ (1 val.; rekomenduojama 9 val. kl. moksleiviams)

„Bausti negalima pasigailėti“ (1 val.)

„Išgelbėjęs gyvybę – išgelbsti pasaulį“ (1 val.)

Edukacijos vyks  Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje  vasario 7 dieną  nuo 10 val. iki 15 val. (laikas ir trukmė derinama pagal individualius poreikius). Galima rinktis vieną, dvi ar visas tris temas iš karto. Mažiausias dalyvių skaičius – 15, didžiausias – 30. Užsiėmimus ves Kauno IX forto muziejaus edukatorė.

Daugiau informacijos apie kiekvieną temą rasite adresu: http://www.9fortomuziejus.lt/edukacija/

Edukaciniai užsiėmimai nemokami!

Registracija el. paštu rima.mazeikiene@lnb.lt

Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.

Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Toliau skaityti „Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)”

Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Sausio 9 d. 17 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas.

Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.

Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje.

Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Paroda veiks iki sausio 26 d.

Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios išvakarėse – apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui.

Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien?

Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorė prof. Jūratė Novagrockienė, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, LKA Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Giedrius Česnakas.

Renginį moderuos dr. Sigita Trainauskienė (LKA). Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”