Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas

Vakar iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorei  Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas.  Dr. Budriūnės disertacijos tema – „Komunikacinės strategijos kultūrinėje JAV lietuvių spaudoje anglų kalba (1950-1990 m.)“  (humanitariniai mokslai, filologija).

Apie dr. Budriūnienės akademinį kelią pasakojama naujame „BaltHerNet“ naujienlaiškio numeryje (2022, Nr. 1, p. 3), kurį rasite čia>>

Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“

Dalia Cidzikaitė

Pennsylvanijos angliakasių Lietuva / Vladas Būtėnas ; nuotraukos Algimanto Kezio; portfolio: Elena Bradūnaitė, Jurgis Bradūnas. Chicago : Lithuanian Library Press, Inc., 1977 ([M. Morkūno sp.])

1977 metais Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių įkurtos leidyklos „Lithuanian Library Press, Inc.“ išleista knyga-albumas „Pennsylvanijos angliakasių Lietuva“, turint šių dienų technines galimybes, būtų kitokia – ją tikrai būtų papildę tuometės Indianos universiteto Blumingtone studentės Elenos Bradūnaitės (Elena Bradūnaitė-Aglinskienė) 1975 metų rudenį folklorinės ekspedicijos metu Šenandoa (Shenandoah) mieste Pensilvanijos valstijoje užrašytų lietuvių liaudies dainų garso įrašai. Neseniai juos – iš viso penkiolika kasečių – suskaitmenino ir padarė prieinamus internete Indianos universiteto Tradicinės muzikos archyvas (Indiana University Archives of Traditional Music).

Elena Bradūnaitė sekė vieno žinomiausių lietuvių etnologų ir folkloristų Jono Balio pėdsakais. Jis pirmasis keliavo po Amerikos lietuvių telkinius ir įrašė lietuvių, emigravusių į JAV XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, atliekamas dainas, instrumentinę muziką, pasakas, sakmes ir kt. Ekspedicijų po lietuviškus Pensilvanijos valstijos telkinius metu Balys į magnetofono juostas įrašė apie 1 200 kūrinių. Jam pradėjus dirbti Kongreso bibliotekoje, kolekcija pateko į šios bibliotekos Amerikos gyvojo folkloro centro Liaudies muzikos archyvą, kur yra saugoma iki šiol. 2010 m. pradžioje Balio 1949–1951 metais įrašytų garso įrašų kopijos pasiekė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyną.

Toliau skaityti „Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“”

Netekome Danutės Janutos

Nuotrauka iš San Fransisko lietuvių bendruomenės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“

2022 m. kovo 14 d. mirė JAV lietuvė, aktyvi San Fransisko lietuvių bendruomenės narė Danutė Januta (Janutienė) (gimė 1942 m. rugpjūčio 6 d.)

Į JAV su tėvais atvyko dar visai mažytė. 1964 m. Los Andžele baigusi farmacijos studijas, ji pradėjo dirbti vaistinėje Berklyje, į kurią neretai užsukdavo ir Nobelio premijos laureatai, tarp jų ir Česlovas Milošas.

Lietuvą Danutė aplankė anksti – 1974 m. Vilniaus universitete lankė šešių savaičių trukmės kursus, skirtus išeivijos lietuviams. Lietuvių kalbos Danutė neapleido – vedė lietuvių kalbos pamokas, vertė, redagavo…

Danutė buvo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamosios parodos „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ tekstų vertėja į anglų kalbą. Paroda vis dar keliauja po Lietuvos atminties institucijas, neseniai ji sugrįžo iš Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso.

Interviu su Danute tinklaraštyje „Mano Amerika“>>

„Gyvenime verta turėti prie savęs kelis pyrago trupinius“

Nors šiemet pavasario pradžios nuotaika nėra pakili, prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė. Kovas asocijuojasi ir su frankofonija.  Ar žinojote, kad Vilniuje iškeptas aguonų pyragas aprašytas puikiame prancūziškame romane? Šio Romano autorius – Vilniuje gimęs rašytojas Romainas Gary (tikrasis vardas – Romanas Kacewas; 1914–1980).

Ekscentriškos motinos pastatytas į kvailą padėtį, aštuonmetis Romanas ketino pasidaryti sau galą. Jį išgelbėjo aguonų pyragas ir katinas.

Namo kieme buvo toks malkų sandėlis […] įdėmiai apžiūrėjau pliauskas viršuj, aplink, kad šiukštu neapsirikčiau ir parinkčiau būtent tas, kurias reikia ištraukti, kad viskas galiausiai baigtųsi suvisai, kad medinė mano tvirtovė užgriūtų […] Staiga prisiminiau turįs kišenėje gabalą aguonų pyrago, kurį iš ryto nugvelbiau mūsų name įsikūrusioje konditerijos gaminių parduotuvėje, kai konditeris buvo užsiėmęs su klientais. Suvalgiau jį. […] Mane išgelbėjo katinas. Jo snukutis išniro priešais mane tarp pliauskų, ir valandėlę mudu nustebę žiūrėjome vienas į kitą. […] nė trupučio nesudvejojęs, ėmė laižyti man veidą. Neturėjau jokių iliuzijų dėl tokios netikėtos meilės priežasčių. Nuo ašarų aguonų pyrago trupiniai prilipo man prie skruostų ir smakro. Glamonės buvo savanaudiškos. Bet man buvo vis vien.

Aušros pažadas : [romanas] / Romain Gary ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2021]. P. 45-47
Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary Basanavičiaus gatvėje Vilniuje. Jeigu istorija tikra, malkų sandėlis buvo kažkur netoliese.

Kelios akimirkos iš Vilniaus knygų mugės

Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ po pertraukos įvyko Vilniaus knygų mugė. Deja, šiemet jos pirmoji diena sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Nors nuotaikos buvo slogios, renginiai padėdavo bent trumpam nukreipti mintis, pagyventi įprastesniu ritmu.

Pokalbis „Vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje“

Akimirka iš pokalbio. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Kiek verstinė literatūra bus svarbi ateityje ir kokia vertėjų misija šiuolaikiniame pasaulyje? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių su vertėjais, Šv. Jeronimo premijos laureatais, cikle. Pokalbiai publikuojami interneto dienraštyje Bernardinai.lt, o Vilniaus knygų mugėje vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje aptarė Šv. Jeronimo premijos laureatai Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė ir Laimantas Jonušys. Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius.

Akimirkų iš renginio publikavo 15min>>

Toliau skaityti „Kelios akimirkos iš Vilniaus knygų mugės”

Netekome Virginijos Aputienės

Nuotrauka iš parodos „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“

Šį vasarį netekome kalbos redaktorės, stilistės Virginijos Aputienės (1937–2022), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidinių kalbą puoselėjusios daugiau kaip penkiasdešimt metų (1963–2014).

Kaip galima nujausti iš pavardės, V. Aputienė savo asmeninį gyvenimą susiejo su lietuvių literatūros klasiku Juozu Apučiu (1936–2010). Jų kartu praleisto laiko akimirkų galima rasti virtualioje parodoje „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“, kurią Nacionalinė biblioteka parengė rašytojo 80-osioms gimimo metinėms paminėti: https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/juozas-aputis/ikonografija  Rengiant parodą prisidėjo ir pati V. Aputienė.

2018 m. žurnale  „Tarp knygų“ (Nr. 6) pasirodė V. Aputienės tekstas „Prahos pavasario atminimas“. Jame autorė panaudojo tekstą iš savo senos užrašų knygutės.  Publikacija liudija, kad  V. Aputienė, kaip ir garsusis jos vyras, turėjo lengvą ranką, pastabią akį. Straipsnį galima perskaityti ir virtualiai: https://issuu.com/tarpknygu/docs/tarp_knygu_2018_06