Išleista Pulgio Andriušio knyga „Kelionių užrašai“

Pulgis AndriusisPulgis Andriušis (tikr. Fulgencijus Andrusevičius) labiausiai žinomas kaip novelių „Anoj pusėj ežero“ ir apysakos „Sudiev, kvietkeli“ autorius. Iki šiol geriau žinoma emigracijoje išleista kūryba (autorius 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Australiją). Visai autoriaus kūrybai būdingas gamtos lyriškumas, savitas jausmo koloritas, šmaikštumas, dažnai vaizduojama žmogaus buitis, gyvenimas Lietuvoje. Šiek tiek mažiau rašyta apie autoriaus veiklą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Tarpukariu P. Andriušis, nors ir neišleidęs nei vienos knygos, tarp rašančiųjų buvo labai populiarus. Rašytojas periodinėje spaudoje skelbė savo kelionių reportažus, literatūros ir teatro kritikos straipsnius. Jo publikacijos buvo visada laukiamos skaitytojų. Amžininkų prisiminimuose fiksuojama, jog tokia knyga, kurioje sugultų Pulgio Andriušio publicistiniai straipsniai, buvo labai laukiama. Tokia knyga išėjo tik šiemet. Leidykla Bonus Animus išleido Pulgio Andriušio knygą „Kelionių užrašai“. Knygoje sudėti rašytojo prisiminimai iš kelionių po Europą. P. Andriušis aprašo gamtą, žmones, ypač įdomios vietos, kur susiduriama su vietine kultūra, tradicijomis. Kelionių vaizdeliai šmaikštūs,  kupini nuotykių. „Kelionių užrašai“  yra ne tik puiki proga susipažinti su lietuvių išeivių kūryba, bet ir mintimis nusikelti į praeitį, palyginti įvairių šalių gyvenimą, kultūrą, kraštovaizdį prieš kelis dešimtmečius ir šiandien.

Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“

AlmanachasŠiemet poezijos festivalis vyks gegužės 19 – birželio 2 dienomis Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Poetai susitiks su lietuvių išeivių bendruomenėmis Lenkijoje (Seinuose, Punske, Ožkiniuose, Navinykuose), Rusijoje (Kaliningrade), Airijoje (Dubline, Korke, Kastlebare) Šveicarijoje (Ciuriche, Ženevoje, Bazelyje).  „Poezijos pavasaris 2013“ kviečia literatūros mylėtojus į daugiau nei penkiasdešimt renginių. Du poezijos skaitymai bus skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms. Gegužės 25 dieną poezijos šventė „Iš aukštybių žydros gilumos“ vyks Vilniaus miesto Pilaitės miške.  Gegužės 31 dieną literatūriniai skaitymai rengiami prie lakūno Stasio Girėno gimtinės-muziejaus Vytogaloje. Toliau skaityti „Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“”

1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione

1937 m. Europos čempionai: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Stasys Šačkus, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Leonas Kepalas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Česlovas Daukša, Pranas Mažeika

Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės. Galima sakyti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio krepšinis nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje. Tuomet į Lietuvą atvykę išeivijos lietuviai, įvykdė tikrą krepšinio revoliuciją. 1935 m. Kaune apsigyveno iš JAV atvykęs Konstantinas Savickas, kartais vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu. Studijuodamas teisę JAV, K. Savickas aktyviai sportavo. Atvykęs į Lietuvą jis dirbo Kūno kultūros rūmų sporto instruktoriumi. Tąkart šalies krepšinio būklė buvo apverktina. Pradėjus rinktinę treniruoti K. Savickui šalies krepšinio reikalai pradėjo sparčiai taisytis. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, B. Budrikas. 1937 m. latviams vėl pralaimėta, bet jau mažesniu rezultatu. Prieš pat antrąjį 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Latvijoje K. Savickas perdavė šalies vyrų krepšinio rinktinę treniruoti F. Kriaučiūnui. Pastangos nenuėjo veltui – 1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė, atvykusi autsaiderio pozicijose, netikėtai pirmąkart tapo Europos čempionais. Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Krepšininkai buvo pirmieji Lietuvos sportininkai, gavę valstybinius apdovanojimus.  Toliau skaityti „1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione”

Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?

K. KolumbasOficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gimė Genuoje 1451 metais. Jo vardas itališkai skambąs Christoforo Colombo, o ispaniškai – Cristóbal Colón. Jo tėvas dirbęs vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas vedęs kilmingą moterį Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esančios Atlanto vandenyne Madeiros salų grupėje, valdytojo dukterį. Būdamas Portugalijoje, K. Kolumbas išmokęs lotynų, portugalų, ispanų kalbas, susipažinęs su astronomija, teologija, geografija ir istorija. Toliau skaityti „Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?”

Iš lakūno Stepono Dariaus šeimos istorijos

St. DariusŠių metų liepą Lietuva iškilmingai pažymės transatlantinio lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-ąsias metines.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Beneto oro uosto Niujorke pakilusios „Lituanicos“ skrydis buvo skirtas būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. Ką šiandien žinome apie Juos – du „Lituanicos“ lietuvius? Stepono Dariaus šeimos istoriją šįkart pasakoja JAV archyvų istoriniai dokumentai.