Kultūros diplomatės Vidos Gražienės archyvas liudys lietuviškus pėdsakus Prancūzijoje

Vida Gražienė, buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje, perdavė Lietuvos nacionalinei  Martyno Mažvydo bibliotekai savo 2014–2018 m. kadencijos metu sukauptą archyvą, kuris atskleidžia įvairius Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių aspektus, Lietuvos ambasados Prancūzijoje iniciatyvas pristatant ir populiarinant Lietuvos kultūrą Prancūzijoje, dinamišką atašė veiklos kontekstą. Archyve – V. Gražienės surengtų kultūrinių renginių ambasadoje ir už jos ribų nuotraukos, ataskaitos, su Lietuva susijusių parodų, koncertų ir kitokių renginių Prancūzijoje katalogai, programėlės bei atsiliepimai apie šiuos renginius vietos spaudoje, susirašinėjimas derinant už  kultūrą atsakingų pareigūnų ir menininkų iš Lietuvos vizitų detales, susirašinėjimas su Prancūzijos kultūros institucijomis dėl renginių ir kitų bendrų veiksmų siekiant kuo veiksmingiau pristatyti Lietuvos kultūrą šioje šalyje.            

Toliau skaityti „Kultūros diplomatės Vidos Gražienės archyvas liudys lietuviškus pėdsakus Prancūzijoje”

Mirė Petras Klimas jaunesnysis

Kaip praneša LR Užsienio reikalų ministerija, š.m. gegužės 22 dieną po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys.

Petras Klimas jaunesnysis.
Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos archyvo

P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje, 1951–1956 metais studijavo matematiką ir fiziką Strasbūro bei Sorbonos universitetuose, dirbo Sorbonos universiteto Vertėjų mokyklos generaliniu sekretoriumi. Atkūrus Lietuvos valstybę, nuo 1992 iki 1995 metų darbavosi Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigose. Iki mirties gyveno Paryžiuje.

P. Klimas ir jo žmona Žiba Klimienė daugelį metų buvo artimi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bičiuliai.

Žiba Klimienė.
Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos archyvų

2009 m. Nacionalinei bibliotekai jie nusprendė dovanoti savo asmeninę knygų kolekciją. Ji buvo nuolat pildoma – kasmet, kol leido sveikata,  atvykdami į Lietuvą, Klimai kartu atgabendavo ir dalį asmeninės bibliotekos. Šioje kolekcijoje išskirtinos XVIII a.pab. – XIX a. pr. senosios knygos apie Lietuvą,  rinkinys leidinių apie Oskarą Milašių, Prancūzijoje įvairiais laikotarpiais leisti lituanistiniai veikalai. Šiuo metu bibliotekoje saugoma šiek tiek daugiau nei 500 vienetų P. Klimo asmeninės bibliotekos spaudinių.

Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis

Parengė Rima Dirsytė

Apie 50 km nuo Vilniaus nutolusį Dubingių miestelį garsina Radvilų giminė ir ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja. Ir dar – pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas keltas  ir keltininko namelis. 1933 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ši priežastis bei dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. Jau kitais, 1934 metais, birželio 3 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Statinys buvo 87 metrų ilgio, 4,5 m pločio ir 15 m aukščio. Tiltą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos inžinierių Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973), o 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Įvykį paminėjo to meto šalies spauda (pirmiausia, neabejotinai, oficiozas „Lietuvos aidas“, kariuomenės žurnalas „Karys“ ir kiti.  Minėtų leidinių skaitmeninius vaizdus galima rasti portale  www.epaveldas.lt adresu:  https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003846283 ,  1934, birželio 4 d.; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003824101, 1934, Nr. 24, p. 466), liko liudininkų (keli jų dar tebegyvena miestelyje) atsiminimų. Iš jų sužinome, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjo staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą, su palyda pajudėjo miestelio link. Tada bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio mokykloje suruošti pietūs prezidento garbei. 15 val. aukštieji svečiai išvyko atgal į Kauną.

Toliau skaityti „Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis”

Dokumentinį paveldą tyrinėja studentai

Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga! 

Akimirkos iš gynimų

Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės Petkevičaitės–Bitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį. 

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>

Adolfo Damušio politinių studijų dienos – III

Mokslinė konferencija

„Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

2019 m. birželio 14–15 d.

PROGRAMA

Birželio 14 d., penktadienis

14.00–15.00 Dalyvių registracija (II a. fojė)

Pirmasis posėdis

(Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.)

Moderatoriai: Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė; dr. Bronius Makauskas, istorikas.

15.00–15.30 Invokacija

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Sveikinimo žodis

Sandra Leknickienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai

Gintė Damušytė, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai

Prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas

Angelė Nelsienė, Los Andželo lietuvių visuomenės ir politikos veikėja, ilgametė Amerikos lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės bendradarbė

15.30–15.55 Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas

                      Lietuva tarp dviejų totalitarinių režimų: Europos sąžinė ir istorinė atmintis

15.55–16.20  Dr. Kristina Burinskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikė

                      KGB kova prieš rezistenciją ginklu ir žodžiu: šmeižto ir dezinformacijos akcijos

16.20–16.45  Prof. dr. Kęstutis Skrupskelis, filosofas ir istorikas

                      Lietuvos laikinoji vyriausybė bandė žydams kenkti ar padėti?

16.45–17.15  Dr. Ramūnas Labanauskas, istorikas, Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos archyvaras

VLIK‘o genezė ir veikla Antrojo pasaulinio karo metais: katalikų ir laicistinių grupių konfrontacija

17.30–19.30 Furšetas

Toliau skaityti „Adolfo Damušio politinių studijų dienos – III”

Iš tarpukario laikraščių: blondinės ir brunetės

Kaip ir šiandien, tarpukariu spauda užsiėmė rimtais klausimais. Apie 1930 metus prancūzų romanistai gavo vieno laikraščio anketą apie brunetes ir blondines. Rašytojai  pasiaštrino plunksnas. Vienas  atsakė, kad myli blondines, bet vedė brunetę. Kitas griežtai pasisakė už blondines: Ieva ir Venera, senovės idealai, buvusios blondinės.  Trečias priminė, kad Baironą žavėjusios tamsiaplaukės Rytų tipo moterys, tačiau ištikimas jis buvo tik blondinei.  Ketvirtasis pateikė kompromisinę nuomonę: visiems patinka brunetės su žydromis akimis ir blondinės su juodomis akimis…

Tekstas aptiktas  „Lietuvos žiniose“ (1930, bal. 25, p. 2)>>