Nauji metai, nauji „Metai“. Gurkšnodami rytmetinę kavą, galėjome pasidžiaugti, kad skaitančiosios visuomenės akis pagaliau pasiekė mūsų kolegų Astos Miltenytės bei dr. Tomasz Blaszczak ir vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro triūso rezultatai. „Metuose“ (2020, Nr. 1) publikuojama ištrauka iš W. Wielhorskio dienoraščio. „Władysławo Wielhorskio (1885–1967) asmenybė šiais laikais yra primiršta tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, žinoma tik siaurame specialistų rate. Todėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojų aptiktas bibliotekos rankraštyne jo 1915–1917 metų dienoraštis, rašytas Balčių dvare (dabar Raseinių rajono Nemakščių seniūnija), yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek supažindinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais. Tokių šaltinių lietuvių literatūroje nėra (gretimiausiu galima laikyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraštį“, – „Metuose“ pasakoja T. Błaszczak. Nekantraudami laukiame Vilniaus knygų mugės 2020, kurios metu spaustuvės dažais kvepianti knyga, planuojama, bus pristatyta skaitytojams!
Toliau skaityti „Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai“”Žyma: dienoraštis
Sveikiname su šv. Velykomis!
Sveikiname su šv. Velykomis! Pasirodo, būtent šiai šventei buvo skirtas pirmasis Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštis, kurį būsimasis poetas parašė vienuolikos, per Velykas likęs vienas namuose. 1964 m. užrašytų A. Nykos-Niliūno prisiminimų apie „poetinės karjeros pradžią“ rasite čia >>
Citata ūkanotai dienai. Vakar, prieš 41 metus.
Realu yra tai, kas pasakyta, išreikšta, tik kūnas, tapęs žodžiu, arba atvirkščiai, nes nėra skirtumo tarp žodžio ir kūno, tarp žodžio ir būties. Laikas trunka, gyvena ir miršta žodyje. Minties ir pasaulio tapatybė. Kūno ir žodžio tapatybė. Žodžio ir laiko tapatybė. Būties ir žodžio tapatybė. / 1971, spalio 1 d. /
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 20