Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Kategorija NUO 16-os METŲ
Autorės knygų lentyna
– O dabar pasikalbėkime apie Jūsų brangiausią knygą lentynoje Mari Poisson ir Sara Poisson ,,Šabaš“. Ar tiesa, kad ši knyga keliavo su Jumis į gimdymo namus ?
– Taip.
– Gal galite daugiau papasakoti, kaip tai nutiko? Jei ne paslaptis, kokia knygos apimtis, jei atradote vietos krepšyje?
– 560 puslapių. O išties tai buvo pirmojo karantino skaitinys, kuris mane ramino už lango dauginantis virusui ir artėjant gimdymo reikalams. Jaučiau kaip Olė mane sučiumpa savo rankomis ir pasakoja savo išgalvotas istorijas, kurios gal ne visai prie širdies Mari ir Sarai.
– Kuo patraukė jus ši knyga?
– Viršeliu.
– Kuo jis toks ypatingas?
– Puošia lentyną taip pat, kaip gražiausia šeimos atostogų nuotrauka.
Kūrybiškiausios anotacijos konkursas „Pasaulis mano knygų lentynoje“ tęsiasi, tad raginame dalyvauti!
Kad pagautų įkvėpimas, kviečiame pasmalsauti, kokios knygos puošia rašytojos Dainos Opolskaitės asmeninę knygų lentyną, kokią knygą rašytoja rekomenduotų perskaityti ir kodėl.
Nebūtina ieškoti romano norint patirti skaitymo malonumą. Trumpų apsakymų knyga gali tapti puikiu iššūkiu. Nepriekaištingi savo struktūra ir intriguojantys apsakymai kviečia skaitytoją pasimatuoti ir savo, skaitytojo, brandą nuo paprasčiausio iki sudėtingiausio. Svarbi rekomendacija: po kiekvieno apsakymo giliai įkvėpti ir neskubant sučiulpti ledinuką.
D. Opolskaitė apie Julio Cortazaro „Žaidimas baigtas“
Rašytojos Dainos Opolskaitės knygų lentyna. Didesnę nuotrauką rasite Nacionalinės bibliotekos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“>>
O daugiau informacijos apie konkursą „Pasaulis mano knygų lentynoje“ rasite štai čia >>
Prof. Vytautas Landsbergis per renginį Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, kur atvirajame fonde saugoma jo asmeninė biblioteka.
Ar ketinate dalyvauti kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Gal dar svarstote, kokią knygą vertėtų perskaityti ir pristatyti? O gal tiesiog ieškote skaitinio atostogoms arba ilgėjantiems vakarams? Galbūt apsispręsti padės knygas rašančių žmonių rekomendacijos. Iki konkurso pabaigos vis pasidalinsime rašytojų pasiūlymais, fotografijose įamžintais jų knygų lentynų vaizdais.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblotekoje galima patyrinėti prof. Vytauto Landsbergio asmeninę biblioteką. Valstybingumo erdvės lentynose – atvirajame fonde – atsiveria itin marga knygų paletė. O ką V. Landsbergis rekomenduotų perskaityti potencialiems konkurso dalyviams?.. Pasiteiravome, kai užsuko į Valstybingumo erdvę. V. Landsbergio pasirinkimas buvo kiek netikėtas: jis rekomendavo Igno Šeiniaus novelę „Juzulis Ėglis.
Pasaulį pažinti keliaujant – nuostabi patirtis, tačiau nuo senų laikų pažinimo raktas į svečias šalis, kultūras ir neįtikėtinas istorijas buvo ir knyga. Knygose rasime turų po egzotiškas šalis, kvapą gniaužiančių nuotykių, romantinių ir gyvenimiškų patirčių kupinų istorijų, egzistencinių apmąstymų. O kas slypi Jūsų asmeninėse bibliotekose? Kokias knygas – tiek naujausias, tiek seniai skaitytas – vertinate ir branginate Jūs?
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, antrą kartą kviečia visos Lietuvos skaitytojus dalyvauti kūrybiškiausios anotacijos konkurse ir pristatyti savo mėgstamiausią knygą. Svarbu KŪRYBIŠKUMAS, todėl anotacija gali būti eiliuota, akademinė, eseistinė, gali turėti parodijos bruožų. Kviečiame rinktis mėgstamiausių lietuvių arba užsienio autorių kūrybą. Pasirinkta užsienio autoriaus knyga turi būti išversta į lietuvių kalbą. Taip pat kviečiame nufotografuoti savo knygų lentyną ir atskleisti, kaip atrodo jūsų knygų pasaulis.
SVARBU, kad būtų galima matyti ir susipažinti su Jūsų namų bibliotekos knygomis, o anotacija atspindėtų, koks yra knygos pasaulis ir kaip knygą vertinate Jūs.
Konkurse kviečiami dalyvauti visi: moksleiviai, studentai, literatūros mylėtojai, plunksną jau įvaldę ar mėgstantys rašyti kartkartėmis. Konkurso dalyviai rungsis dviejose amžiaus grupėse: iki 15 metų ir nuo 16 metų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas
Pagal Henriko Radausko kūrinį „Lotofagų šalis“
Moksleivių kategorija (dalyvės amžius – 17 m.)
Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka
Neišmanantys tėvai kalba jiems apie žmones, kurie už pinigus laimę nusipirko, ir jie gyvenimą praleidžia kaip sapne, laukdami valandos, kada sukaups tiek pinigų, kad galės nusipirkti ar bent išsinuomoti tą laimę, visų išgirtą.
Kaip uždaras burbulas juos supa žmonės, kurie kas dieną primena: „Turi gerai mokytis, kad įstotum į prestižinį universitetą, privalai pasirinkti gerai apmokamą profesiją“ (visi tiki šiomis idėjomis), ir jie taip dirba tą sunkų darbą be petraukų, ridena tą sunkų Sizifo akmenį į kalną tikėdamiesi, kad viršūnė jau netoli.
Pradėję gauti pajamas, jie ima jas leisti, viską pirkti ir tuojau pat patiria euforiją. Jie patiki, kad turtas jiems atnešė laimę, ir jie skelbia tas idėjas kitiems, tokiems, kokie jie buvo, kai dar manė, kad džiaugsmo suteikia artimieji ar mėgstama veikla (visi kažkada tuo tikėjo). Sukaupę visą žemišką turtą, kurio tik galėtų norėti, jie nustoja pirkti ir apsidairo aplinkui. Jie nėra laimingi, bet negali ir liūdėti (juk pinigai laimę neša).
Tuomet pasirodo jų seni „draugai“ ir primena jiems: „Tu negali liūdėti, tu viską turi“ (visi kažkada tuo tikėjo), o jie tyliai klykia vieni, ir niekas jų balso negirdi.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas
Pagal Jurgio Savickio novelę „Kova“
Moksleivių kategorija (dalyvės amžius – 18 m.)
Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka
Vitnė – aukšta džiūsna gandro kojomis, vaikščiodavo iškėlusi galvą it povas, didžiuodamasi savimi. Tėvų pavadinta Vitne, nes, tėvui vaiko gimimo belaukiant, seselės leido visą Whitney Houston albumą, kol vyras įsiminė dainas through and through. Jorūnė buvo vidutinybė, o ir vardą tėvai parinko senamadiškai – močiutės garbei.
Vos pabaigusios mokyklą, abi Vilniaus naktiniame klube „Pantera“ suviliojo identiškus dvynius: Mindaugą ir Matą. Tarp prakaituotų ir uždususių studentų šie išsiskyrė tuo, kad atrodė kaip iš paveiksliuko – jų ryškiai balti dantys blizgėjo, turbūt ten pat „nupoliruoti“, o prakaitas jiems suteikė populiarų „šlapių plaukų“ įvaizdį.
Aplinkiniai stebėjosi kaip Jorūnė, užsidėjusi pusės centimetro storio akinius ir apsirengusi lyg eidama šieno pjauti, patraukė savojo Mato akį. Jie atrodė kaip iš skirtingų planetų. Jei vaikinas priminė taurųjį Neptūną, tai Jorūnė – kraterių išvagotą Mėnulį, kuris kaip tikras palydovas nuo vaikystės sekiojo paskui savąją Žemę – Vitnę.
Kaip bebūtų keista, broliai draugėms pasipiršo vienu metu ir karališkas vestuves, kaip priklauso Mindaugui, atšventė kartu. Abu jautėsi pamišę iš meilės – nešė išrinktąsias, rungdamiesi tiltų skaičiumi. Pasisekė, kad vaikinų bicepsai buvo ištreniruoti – nebūtų pernešę nei Jorūnės, Mato pyragais lepintos, nei Vitnės, vis mažiau beprimenančios popdaininkę, kurios garbei pavadinta.
Brolių keliai išsiskyrė, baigus universitetą: Matas buvo kiek didesnis romantikas ir svaičiojo apie vaikų drabužių liniją (žmonos pilvelyje gyveno nemenkas „žirnis“) , Mindaugas – apie ką nors panašaus į „Topo centrą“. Šiojo viltims buvo lemta išsipildyti.
