Rima Dirsytė – Puslapis 2

1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas

XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab. Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu. T. y., jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

Toliau skaityti

Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė

Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba – 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas”

Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui

Rima Dirsytė

LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos skautų judėjimo metais – šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Skautai (angl. scout – žvalgas) – tai nepolitinė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija. Ją 1907 m. įkūrė Didžiosios Britanijos armijos karininkas lordas Robertas Badenas-Powellas. Lietuvoje pirmasis skautiškas vienetas įsteigtas 1918 m. lapkričio 1d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, o „skautavimo“ pradininku Lietuvoje galime laikyti Petrą Jurgelevičių-Jurgėlą. 1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA) (nuo 1930 m. – sąjunga), taip pat Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas (1930 m.) ir Lietuvos skautų sąjungos statutas (1935 m.). 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų sąjunga atkurta 1989 m.

Skautų ženkliukas – Lelija su Vyčio kryžiumi viduriniame lapelyje. Skautų šūkis – Budėk !
F16-66, lap.1

LSS sudarė skautai ir skautės, susiskirstę į broliją ir seseriją, bei rėmėjai. Skautu galėjo būti vaikai nuo 7 metų amžiaus, taip pat ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. P. Jurgėla knygoje „Lietuviškoji skautija“ [1] pateikia duomenų apie LSS sudėtį: nuo 2 790 narių 1930 m. organizacija išaugo iki 15 011 narių 1935 m. 1936–1940 m. LSS kasmet turėjo apie 15 000 narių, o 1918-1940 m. per skautijos eiles perėjo apie 100 000 moterų ir vyrų (p. 80-81).

Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą, kurios pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis užsienyje bei dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose. Toliau skaityti „Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui”

Sveikiname Rimą Dirsytę!

Gegužės 7 d. įvyko pirmoji virtuali visuotinė lietuvių kalbos viktorina. Šias kalbos varžytuves, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną surengė Lietuvių kalbos draugija. Viktorinos užduotys internete buvo prieinamos visą parą Lietuvos laiku. Dalyviams reikėjo atsakyti į 25 klausimus. Iš viso viktorinoje dalyvavo 1239 asmenys. Paskelbtas 28 nugalėtojų, be klaidų atsakiusių į visus klausimus, sąrašas. Tarp nugalėtojų – ir mūsų kolegė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Rima Dirsytė. Sveikiname ir didžiuojamės!

Svečiai iš YIVO instituto

2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto. Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.

Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė