Žyma: „Užsienio profesionalai – Lietuvai“

Olgai buvo lemta tapti primadona

 

Architektas Dubeneckis tas Vladimiras

Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį

Su žmona, kuriai primadona baleto

Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto

Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus

– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)

Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas

Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.

 

Paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta DPTD Lituanistikos skyriuje parengta paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, skirta įvairių sričių specialistams, kurie 1918-1940 m. dirbo Lietuvoje. Į atidarymą atvykusios LRT žurnalistės Editos Mildažytės žodžiais, pagaliau atėjo laikas šiems žmonėms padėkoti.

Atidarymo renginyje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžej Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, parodos herojaus Vosyliaus Sezemano šeima ir parodos autorės – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, šio skyriaus darbuotoja Valdonė Budreckaitė, dizainerė Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina.

Kaip rašydavo tarpukario Lietuvos laikraščiai, vakaras parėjusio puikiausiame ūpo pakilime. Daugiau atidarymo akimirkų >> 

Nacionalinė biblioteka dalyvaus Frankofonijos dienose

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje kovas – frankofonijos mėnuo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kvietimu šiemet prie Frankofonijos dienų prisijungė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks renginys „Dėstytojai iš Prancūzijos tarpukario Lietuvoje: pokalbis apie Albert Prioult ir Raymond Schmittlein“. Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka dalyvaus Frankofonijos dienose”

Vasario 16-oji Kaune – su Nacionalinės bibliotekos žaidimu „Lietuvon!“

Vasario 16-ąją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose drieksis valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“. Džiugu, kad Kaune į Žaliąjį maršrutą, skirtą talentingiausiems Lietuvos žmonėms, pateko edukacinis renginys-žaidimas „Lietuvon!“, pernai sukurtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šis edukacinis žaidimas vyks 12 val. Kauno miesto muziejuje (Kauno rotušė, Rotušės a. 15). Rengėjai pažymi, kad būtina išankstinė vietų registracija.

Stalo žaidimas „Lietuvon!“ pratęsia Nacionalinės bibliotekos kilnojamąją parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, kuri šiuo metu eksponuojama ten pat, Kauno miesto muziejuje. Ši paroda supažindina su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais ir daugelio kitų sričių profesionalais iš užsienio, 1918–1940 metais dirbusiais Lietuvoje. Pakeliui atsakydami į klausimus apie parodos herojus, stalo žaidimo „Lietuvon!“ dalyviai varžosi, kas greičiau pateks į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių.

Valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“ buvo pradėti rengti prieš dvejus metus sostinėje. Vasario 16-osios proga duris plačiai atveria pažįstamos ir dar neatrastos kultūrinės erdves, muziejai, restoranai. Visi maršrutų renginiai nemokami.

Žaidimo ir parodos
autorės		 Giedrė Milerytė-Japertienė, Valdonė Budreckaitė, Inga Puidokienė, dizainerė – Akvilė Mikalauskaitė
Parodos įgyvendintoja
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus
Rėmėja
Lietuvos kultūros taryba

Istorikas Tomasz Błaszczak: užsienio profesionalas, dirbantis Lietuvoje

Tomasz Błaszczak / vdu.lt nuotr.

„Tarpukariu jaunai Lietuvos valstybei trūko profesionalų įvairiose srityse, tad į Lietuvą dirbti atvykdavo nemažai užsieniečių. Pavyzdžiui, po Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos į Lietuvą pradėjo plūsti daug profesionalų, kurie tuo metu nenorėjo dirbti bolševikų kontroliuojamai valdžiai ir nusprendė išvažiuoti į Vakarus “, – per parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ atidarymą  pasakojo VDU istorikas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus  tyrėjas T. Blaszczak, neseniai išleidęs knygą „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017)

„Baltarusių atsiradimas Kaune buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos konfliktu – dauguma baltarusių buvo gimę teritorijose, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, šiame fone nemažai baltarusių, kurie priklausė baltarusių tautiniam judėjimui, buvo Lietuvos pusėje ir persikėlė į Kauną. Žinoma, dalis emigravo kitur, tačiau likusiesiems baltarusiams puikiai pavyko integruotis į Lietuvos visuomenę ir dalis jų liko čia gyventi“.

Pagal Kauno miesto muziejaus informaciją.

Daugiau skaitykite: http://sc.bns.lt/view/item/255285

Daugiau apie Tomasz Błaszczak ir jo kelią Lietuvon: http://pilnas.kaunas.lt/2016/07/05/tomasz-blaszczak-nepaisant-ivairiu-nesutarimu-esame-vieninga-kulturine-erdve/