Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė


Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.

Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje.

Per ilgus metus grupę lankė ne viena lietuviška šeima ar pavieniai šokėjai, ir nebūtinai senjorų amžiaus. „Lėtūne“ yra šokę ir pianistai Sonata ir Rokas Zubovai tais laikais, kai Ameriką jie laikė savo namais, jaunesnei JAV lietuvių kartai priklausantys Sigita ir Stanley Balzekai bei jau trečiosios lietuvių emigrantų bangos atstovai, kaip antai, Daiva Litvinskaitė ir Giedrius Šulnius. „Lėtūnas“, kurio šūkis yra „Kaip mokam, taip šokam“, mielai priėmė visus, norėjusius pramokti lietuviškų tautinių šokių pagrindų ar tiesiog kartą per savaitę, o, ruošiantis šokių šventei, ir dažniau, pajudėti šokio ritmu. Nijolė ne tik mokė, bet ir meilę tautiniam šokiui ar apskritai tautiniam menui perdavė. Ne viena lėtūnietė tapo lietuvių tautodailės, ypač audimo, žinovė. Ne vieno lėtūniečio tautinis rūbas yra pačių rankomis nuaustas ir pasiūtas.

Su lietuvišku šokiu Nijolė susipažino būdama maža mergaitė pabėgėlių stovykloje Austrijoje. „Ponia Marijošienė viename lageryje subūrė mažiuką ratelį vaikų, – prisimena Pupienė. – Aš buvau viena iš tų vaikučių, kuriuos ji pradėjo mokyti tautinių šokių.“ Emigravus į Ameriką, Čikagą, ir čia pradėjus steigti tautinių šokių grupes, Nijolė pradėjo šokti „Grandies“ tautinių šokių grupėje (vadovė Irena Šilingienė). Būtent ten ji pamilo lietuvišką tautinį šokį. Pradėjusi studijuoti Illinojaus universitete Urbanoje, kartu su lietuviais studentais įsteigė tautinių šokių grupę, su kuria dalyvavo I tautinių šokių šventėje (1957). Po studijų grįžusi į Čikagą, Nijolė lankė JAV Lietuvių Bendruomenės organizuotus tautinių šokių mokytojų kursus. Išklausiusi keletą tokių kursų, vėliau pati pradėjo kursuose dėstyti.

Nijolė Pupienė – VI Šiaurės Amerikos lietuviškų tautinių šokių šventės vyriausioji meno vadovė.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.

1980-ieji Nijolei Pupienei buvo ypatingi – tais metais ji buvo Čikagoje vykusios Šiaurės Amerikos lietuviškų tautinių šokių šventės (neoficialiai vadintos Laisvojo pasaulio lietuvių šeštąja tautine šokių švente) vyriausioji meno vadovė. VI šokių šventė pateko į Š. Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių istoriją – tai iki šiol daugiausiai šokėjų (2 300) sutraukusi šventė išeivijoje.

2017 metais Nijolės Pupienės jubiliejaus proga lėtūniečiai savo jėgomis išleido nuotraukų albumą, kuriame įamžintos svarbiausios akimirkos iš ilgametės lietuvių tautinių šokių pedagogės ir „Lėtūno“ vadovės veiklos. Vieną fotoalbumo egzempliorių nuo šiol saugos ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasiklausykite „Amerikos balso“ žurnalisto Romo Sakadolskio 1980 metais parengto reportažo apie VI Š. Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę. Jame pakalbinta ir šventės vyriausioji meno vadovė Nijolė Pupienė >> 

Įrašas paskelbtas temoje Asmenybės, Nauji leidiniai, Naujienos ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.