Paskutiniame žurnalo „Lithuanian Heritage“ numeryje (2012, Nr. 5, p. 12-16) pasirodė graikų-lenkų istoriko, scenaristo Miltiades Varvounis (gim. 1980 m. Atėnuose) straipsnis apie inžinierių Zigmantą Mineiką (Zygmunt Mineyko).
Z. Mineika gimė 1840 metais Ašmenos apskrityje, gimnaziją baigė Vilniuje, tėvų buvo auklėjamas lietuviško patriotizmo dvasia. Jis studijavo karo inžinerijos mokykloje Sankt Peterburge, kur 1859 metais įsijungė į besirengiančių sukilti patriotų gretas. Sužinojęs apie tai, kad carinė ochranka susekė būsimojo sukilimo rengėjus, Z. Mineika sugebėjo pabėgti į užsienį, kur Genujoje 1861-1862 metais lankė būsimojo sukilimo karininkų mokyklą. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, atvyko į buvusią LDK teritoriją ir buvo paskirtas Ašmenos apskrities komendantu ir vadovavo keliasdešimties sukilėlių būriui. Vietinių rusų ir baltarusių caro valdžios rėmėjų suimtas, buvo perduotas rusų karinei vadovybei, kalintas Ašmenoje ir Vilniuje. Iš pradžių, kaip ir kiti sukilimo vadai, rusų ypatingojo karo lauko teismo buvo nuteistas mirti pakariant, tačiau netrukus mirties bausmė buvo pakeista 12 metų katorgos Sibire. 1864 metais varomas etapu į Tobolską, sugebėjo pabėgti (persirengęs mirusio nelaimės draugo rūbais ir pasiėmęs jo dokumentus), kurį laiką gyveno Tomske, paskui pabėgo į Prancūziją. Toliau skaityti „Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika”