Sveikiname Jus artėjančių šventų Velykų proga! Tegu ši vilties kupina prisikėlimo šventė atneša šilumos, šviesos ir džiaugsmo Jums ir Jūsų namams.
Mėnuo: 2013 kovo
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui – 30
Svarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.
Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.
Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Citata pasaulinės poezijos dienos proga
Turbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000. Vilnius, 2009, p. 33
Naujos knygos
Lituanikos skyriaus fondą papildė Lietuvos istorijai skirta studija – Ch. Westerhoffo monografija „Priverčiamieji darbai Pirmajame pasauliniame kare: Vokietijos darbo jėgos politika Lenkijoje ir Lietuvoje 1914-1918“.
Ši tema menkai nagrinėta tiek Lietuvos, tiek ir Vokietijos mokslinininkų. Anot autoriaus, jo studija – įnašas į priverčiamųjų darbų XX amžiuje reiškinio išaiškinimą ir apibūdinimą. Prievartinis rekrutavimas ir priverčiamieji darbai – tai vieni tamsiausių Vokietijos istorijos epizodų Pirmojo pasaulinio karo metais. Jie buvo įvesti dėl didžiulio jėgos trūkumo tiek Vokietijos karo pramonėje, tiek darbams okupuotose teritorijose atlikti. Monografijoje kalbama apie įvairių okupacinių administracinių vienetų Rusijos okupuotose teritorijose įsteigimą, kurie darė įtakos darbo jėgos politikai okupuotose teritorijose. Aptariami pirmieji okupacijos metai nuo 1915 m. rudens jau pažymėti pirmosiomis prievartinėmis priemonėmis. 1916 m. rudenį tokios prievartinės priemonės buvo išplėstos ir suintensyvintos. Knygoje analizuojami skirtumai tarp situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje, kurioje prievartinis rekrutavimas ir priverčiamieji darbai buvo taikomi ir 1917-1918 metais, kai tokios priemonės Lenkijoje jau buvo nutrauktos.
Monografija gausiai dokumentuota archyvine medžiaga, knygos gale pateikiamas išsamus literatūros sąrašas, studija iliustruota to meto nuotraukomis.
Westerhoff, Christian. Zwangsarbeit im Ersten Weltkrieg: Deutsche Arbeitskräftenpolitik im besetzten Polen und Litauen 1914-1918. Paderborn, 2012. 377 p. Šifras: C(LKA)vok.2/012
Rasa Čepliejienė
Leonardo Vinci ir jo lituaninė opera „Gismondo re di Polonia“
Baroko laikų kompozitorius Leonardo Vinci gimė Italijoje apie 1690 m. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro komiškos operos. Šalia to jis sukūrė ir keletą oratorijų, kantatų. Paprastai jo operos sudarytos iš daugybės arijų. Tuo pasižymi ir jo opera Gismondo re di Polonia (1727 m.), kuriai libretą parašė Francesco Briani (pagal šio autoriaus libretą ir Antonio Lotti muziką pirmoji šios operos versija buvo pastatyta Venecijoje 1708 m.).
Operos veiksmas vyksta Varšuvoje ir jos apylinkėse. Operos herojus karalius Gismondo yra ryžtingas pacifistas. Leonardo Vinci operoms monografiją paskyręs Kurt S. Markstrom daro išvadą, kad libreto autorius F. Briani Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) konfliktą su įtakinga Radvilų šeima sujungė į vieną su karaliaus senelio Jogailos ir jo pusbrolio Vytauto Didžiojo konfliktu. K. S. Markstromo knygoje The operas of Leonardo Vinci, Napoletano, (Hillsdale, NY, 2007) Karaliaus Gismondo charakterio bruožai panašūs į įvairius keleto istorinių asmenybių (Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, karaliaus Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus, karaliaus Žygimanto II Augusto) bruožus.
Operoje atsispindi ir nesutarimai tarp Jogailos ir jo brolio Švitrigailos. Čia pakeisti pagrindinių istorinių veikėjų vardai: Jogaila tampa Gismondo. Kalbant istorine kalba, Žygimantas (Gismondo) figūruoja Lietuvoje kaip Jogailos atstovas. Be to, vardas Žygimantas yra labiausiai pasitaikantis tarp žinomiausių feodalinio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių. Operoje Vytautas arba Švitrigaila tampa Primislao. Šį vardą – galbūt italams – lengviau ištarti.
Jonas Rimka
Sveikiname su Kovo 11-ąja!
