Baroko laikų kompozitorius Leonardo Vinci gimė Italijoje apie 1690 m. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro komiškos operos. Šalia to jis sukūrė ir keletą oratorijų, kantatų. Paprastai jo operos sudarytos iš daugybės arijų. Tuo pasižymi ir jo opera Gismondo re di Polonia (1727 m.), kuriai libretą parašė Francesco Briani (pagal šio autoriaus libretą ir Antonio Lotti muziką pirmoji šios operos versija buvo pastatyta Venecijoje 1708 m.).
Operos veiksmas vyksta Varšuvoje ir jos apylinkėse. Operos herojus karalius Gismondo yra ryžtingas pacifistas. Leonardo Vinci operoms monografiją paskyręs Kurt S. Markstrom daro išvadą, kad libreto autorius F. Briani Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) konfliktą su įtakinga Radvilų šeima sujungė į vieną su karaliaus senelio Jogailos ir jo pusbrolio Vytauto Didžiojo konfliktu. K. S. Markstromo knygoje The operas of Leonardo Vinci, Napoletano, (Hillsdale, NY, 2007) Karaliaus Gismondo charakterio bruožai panašūs į įvairius keleto istorinių asmenybių (Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, karaliaus Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus, karaliaus Žygimanto II Augusto) bruožus.
Operoje atsispindi ir nesutarimai tarp Jogailos ir jo brolio Švitrigailos. Čia pakeisti pagrindinių istorinių veikėjų vardai: Jogaila tampa Gismondo. Kalbant istorine kalba, Žygimantas (Gismondo) figūruoja Lietuvoje kaip Jogailos atstovas. Be to, vardas Žygimantas yra labiausiai pasitaikantis tarp žinomiausių feodalinio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių. Operoje Vytautas arba Švitrigaila tampa Primislao. Šį vardą – galbūt italams – lengviau ištarti.
Jonas Rimka
2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?
2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. 
2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Šiandien pristatome pirmąją.
1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Rio de Žaneiras – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (6,02 mln. gyventojų, 2007 m.). Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė. Miestas žinomas savo paplūdimiais ir vienu seniausių Tižukos (Tijuca) nacionalinių parkų – jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą. Be abejonės, Rio de Žaneiras garsėja garsiausiu pasaulio karnavalu – jis rengiamas nuo 1641 m., trunka keturias dienas ir kasmet sutraukia apie milijoną žiūrovų. Miestą puošia milžiniška 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski), pastatyta 1931 m. ant Corcovado kalvos.