Gruodžio 11 d. LR Seime įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys, kuriame jo globėja Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kartu su projekte dalyvavusiais Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviais kalbėjosi apie emigracijos istorinius ir šiuolaikinius procesus. Šiuo pirmą kartą Lietuvoje vykdomu projektu buvo siekiama ne tik išplėsti ir pagilinti mokinių sampratą apie emigraciją kaip istorinį reiškinį, bet ir pristatyti gerąją patirtį, kai iš emigracijos grįžę jauni žmonės sėkmingai integravosi į šalies visuomenę ir užsienyje įgytas žinias sėkmingai pritaikė Lietuvoje. Parlamento vadovė padėkos raštais apdovanojo aktyviausiai projekte „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyvavusius mokinius ir išreiškė viltį, kad šis projektas tęsis, įtraukdamas kitų Lietuvos mokyklų bendruomenes. Toliau skaityti „Seime įvyko baigiamasis Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ renginys”
Mėnuo: 2015 gruodžio
Seime vyks Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys
Gruodžio 11 d. 10 val. LR Seime vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys − moksleivių debatai „Emigracija − ką manai?“. Debatų dalyvius pasveikins renginio globėja Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, projekto rezultatus apibendrins Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, šios bibliotekos Lituanikos skyriaus ir projekto vadovė Jolanta Budriūnienė, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ atstovai.
Debatus ves NVO „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Jų metu Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai pristatys savo pozicijas, paremtas surinktomis ir apibendrintomis Ukmergės rajono gyventojų istorijomis apie emigraciją.
Rugsėjį prasidėjusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ uždavinys – emigraciją mokiniams parodyti kaip Lietuvos istorijos ir dabarties procesą, padėti kiekvienam susidaryti argumentuotą požiūrį į emigraciją ir emigrantus. Jo dalyviams surengtos interaktyvios paskaitos apie lietuvių emigracijos bangas ir lietuvius pasaulyje, diskusijos, mokiniai kalbino gyvenimą užsienyje patyrusius ar svetur tebegyvenančiais žmones, analizavo surinktą informaciją.
Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“.
Renginys bus tiesiogiai transliuojama televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“ ir Seimo interneto svetainėje.
Projekto veiklos naujienas galima rasti socialinio tinklo Facebook paskyroje.
G. Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“ vokiečių kalba
Šiandien Izraelyje gyvenančio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos yra išverstos į 13 pasaulio kalbų, o bendras parduotų knygų egzempliorių kiekis siekia pusantro milijono. G. Kanovičius – vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas. 1929-aisiais gimęs žydų siuvėjo šeimoje netoli Kauno, Antrąjį pasaulinį karą jis praleido Kazachstane. Vėliau grįžo į Lietuvą, nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo sagą nuo XVIII a. iki mūsų dienų.
„Aš nesu žydų rašytojas, nes rašau rusiškai, aš nesu rusų rašytojas, nes rašau apie žydus, ir lietuvių rašytojas aš nesu, nes aš nerašau lietuviškai“, – teigė G. Kanovičius.
2013 m. Lietuvoje rengtuose Metų knygos rinkimuose G. Kanovičiaus knyga „Miestelio romansas“ pateko į suaugusiųjų knygų penketuką. 2015 m. lapkričio mėnesį gerai žinoma vokiečių leidykla „Aufbau Verlag“ išleido šią knygą pavadinimu „Kaddisch für mein Schtetl“, kurią į vokiečių kalbą vertė Ganna–Maria Braungardt. „Miestelio romansas“ – prisiminimų romanas apie paskutiniuosius dvidešimt štetlo gyvavimo metų litvakų žemėje. Apie tarpukario Lietuvą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią, apie tai, kaip karas pakeitė šalies gyventojų likimus. G. Kanovičiaus knyga – jaudinantis ir labai poetiškas paminklas, įamžinantis tarpukario Jonavos žydų gyvenimą. Autorius šiltu ir nostalgišku žvilgsniu žiūri į praeitį.
Paruošė Jonas Rimka
Vaclovas Biržiška – bibliografas ir senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas
Biržiška Vaclovas (1884.12.02 Viekšniai – 1956.01.02 Waterbury, Konektikuto valstija), visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Mykolo ir Viktoro Biržiškų brolis. Lietuvos MA narys (1941). Pulkininkas leitenantas (1925). VDU filologijos garbės daktaras (1939). 1895–1903 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1909 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, studijuodamas buvo slaptos lietuvių bibliotekos vedėjas, dalyvavo LSDP veikloje. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. 1910–14 dirbo advokato padėjėju, advokatu Vilniuje ir Šiauliuose, čia tvarkė viešąją biblioteką ir Šiaulių ekonomijos archyvą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje; štabo kapitonas (1917). 1917 Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvo vedėju. 1918 kaip buvęs karininkas bolševikų suimtas. Sušaudymo išvengė tik V. Kapsuko siūlymu sutikęs dirbti vadinamos Lietuvos sovietinės respublikos švietimo liaudies komisaru (1919 01–03). 1920–25 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1922 VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, 1933–35 Teisių fakulteto dekanas; prof. (1930). 1923–1944 VDU bibliotekos, 1924–43 ir Bibliografijos instituto direktorius. 1931–44 Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. 1940–41 VU Teisių fakulteto dekanas, Bibliologijos katedros (nuo 1941 12 01 veikė VDU) vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge – Pinneberge. Nuo 1946 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 apsigyveno JAV. 1951–53 Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas. 
Nuo 1906 bendradarbiavo spaudoje. Rinko medžiagą ir redagavo bibliografinius leidinius: „Knygos“ (1922–26), „Bibliografijos žinios“ (1928–43), tęstinį leidinį „Mūsų senovė“ (1937–40). 1931–44 buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“, 1953–54 „Lietuvių enciklopedijos“ vyr. redaktorius. Surinko ir paskelbė kult. ir lit. palikimo archyvinės medžiagos. Svarbiausi darbai: „Lietuvių bibliografija“ (4 d. 1924–39), „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1 d. 1930), „Iš mūsų laikraščių praeities“ (1932), „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyvardės“ (1943), „Senųjų lietuviškų knygų istorija“ (1953–1954), „Aleksandrynas“ (3 t. 1960–65 Čikaga 1990 Vilnius), „Praeities pabiros“ (1960), „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais“ (1987), „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910. Bibliografija“ (1994), „Knygotyros darbai“ (1998). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
Biržiška Vaclovas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 3, p. 235. Straipsnio autoriai Egidijus Aleksandravičius, Vladas Žukas.
Naujausi Piterboro lietuvių leidiniai
Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekcija pasipildė naujais Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių žurnalo „Švyturys“ numeriais. Žurnale gausu naujienų bei aktualios informacijos lietuviams, gyvenantiems Piterbore ir ne tik. Maloniai nustebino Juditos Gru, leidinio redaktorės, dovana bei laiškelis, kuriame pasakojama žurnalo leidybos istorija bei planai.
„Man labai džiugu atsiųsti jums „Švyturio“ žurnaliukus. Kurį laiką jo leidybą buvau sustabdžiusi, tačiau miesto savivaldybės ir privataus medicinos centro remiama, vėl atnaujinau. Dabar leidžiu jį pagal susitatrimą su rėmėjais – kada paruošiame medžiagą, tuomet ir išleidžiame. Taigi, siunčiu jums paskutiniuosius tris žurnalo „Švyturys“ numerius. Ketvirtąjį jau pradėjome ruošti. Taip pat įdėjau ir savo pačios kūrybos knygutę, skirtą savo artimiesiems bei draugams. Pamaniau, gal bus įdomu.“
Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu ir primename, jog nuolat pildomame M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus fonde galite rasti:
1. Lituaninių knygų užsienio kalbomis (nuo 1831 m.).
2. Užsienyje išleistų knygų lietuvių kalba (nuo 1945 m.).
3. Lituaninių laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių (lietuvių ir užsienio kalbomis).
4. Įvairių kitų spaudinių (lietuvių išeivijos renginių plakatų ir programų, užsienio laikraščių publikacijų apie Lietuvą ir lietuvius iškarpų ir kt.).
5. Kolekcijas – Lozoraičių šeimos, Tomo Venclovos bei Petro Klimo.