Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)


Parengė Dalia Cidzikaitė


LogotipasŠiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.

Gali būti, jog kažkiek Pabaltijo universiteto archyvų yra nusėdę ir pačioje Vokietijoje. Remiantis Aiduose paskelbtu Algirdo Tupčiausko straipsniu „Žvilgsnis iš 45 metų atstumo“, uždarius universitetą, 1949 m. kovo 12 d. Detmolde įsteigtas Baltų institutas (vok. Baltisches Forschungsinstitut), kuriam buvo perduota Pabaltijo universiteto biblioteka, archyvas ir nedidelė spaustuvė. Vėliau šis institutas persikėlė į Bonną.

Dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ režisierė Helga Merits
Dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ režisierė Helga Merits

Vis dėlto didžiausias atradimas H. Merits laukė Švedijoje. Uppsalos universiteto bibliotekoje atrasta bene didžiausia Pabaltijo universiteto archyvų dalis. Režisierė sako, jog apie ten esančius archyvus nežinojo net toje bibliotekoje dirbantys. Tiesiog 47 rūsyje gulėjusios didelės dėžės buvo visų užmirštos. Iki šios dienos.

Staigmena laukė H. Merits ir jos gimtojoje šalyje. Amsterdamo universiteto bibliotekoje (konkrečiai – Amsterdamo universiteto Socialinės istorijos tarptautiniame institute) atsirado Pabaltijo universiteto profesoriaus, kažkuriuo laiku ėjusio net rektoriaus pareigas, lietuvio Vlado Stankos archyvinė medžiaga. Kaip ji nugulė šioje vietoje, nežino nei režisierė, nei patys bibliotekos darbuotojai.

Helga su mūsų skyriumi pasidalijo angliškai parašyta teisininko ir filosofo prof. V. Stankos medžiaga, apimančia 1946–1948 metus. Keturi įvairaus ilgumo kolegoms bei draugams JAV parašyti laiškai atskleidžia ne tik daug įdomių detalių apie jų autorių, bet ir apie to meto istorines bei gyvenimo aplinkybes pokario Vokietijoje.