Septyniasdešimties metų senumo dedikacija

Prieš 70 metų Kęstučiui jo tėvų įrašyta lakoniška dedikacija atveria abu – ir istorinį, ir žmogiškąjį – pjūvius. Išeivių maldaknygėje „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“, sudarytoje ir spaudai parengtoje kun. A. Bardausko, išleistoje Pössnecke/Thüre (Vokietija), ranka įrašytas tekstas: „Kęstutėli, Tu toli nuo Tėvynės priimi Pirmąją Šv. Komuniją. Tebūnie Tau ši diena brangi ir nepamirštama. Tavo Tėveliai. 1949 m. IV m. 24 d. Tremtyje“, mena nuo karo į Vokietiją pasitraukusių lietuvių likimą ir išsaugotą tikėjimą geresne ateitimi. Nežinome nei Kęstučio pavardės, nei kaip susiklostė jo tolimesnis gyvenimas. Šiandien apie jį ir už jį kalba tik šis kuklus vos dviejų sakinių įrašas.

Remiantis istoriniais šaltiniais, maldaknygė „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“ buvo pirmoji karo gale pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje atsidūrusių lietuvių spausdinta knyga, išleista 1945 m. gegužės 7 d.

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)


Parengė Dalia Cidzikaitė


LogotipasŠiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.

Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)“

Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje

Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė
Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė

Gruodžio 19 d. Romoje į kalėdinį vakarą susirinkusiai lietuvių bendruomenei buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Parodos rengėjos – Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė – susirinkusiems išsamiai pristatė parodos kontekstą: II pasaulinio karo pabaigos istorinius įvykius, lėmusius daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos piliečių pasitraukimą į Vakarus. Šiandieninę karo pabėgėlių situaciją primenantys istoriniai liudijimai sulaukė didelio Romos lietuvių susidomėjimo. Daugelis jų, ypač jaunesnieji, pripažino turėję itin menkų žinių apie šį istorinį laikotarpį. Klausytojus nustebino parodoje atskleidžiamos neįprastai didelės, atrodo, to meto sąlygomis net neįsivaizduojamos, leidybos apimtys ir lietuviškos veiklos intensyvumas.  Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje“

Artėjanti Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga aplankyti parodą

parodaVasario 12 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) II rūmuose atidaryta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus paroda LIETUVIŠKOJI LEIDYBA VAKARŲ EUROPOJE 1944–1952.  Toliau skaityti „Artėjanti Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga aplankyti parodą“