Lapkričio 18 d. LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą mylėjusių grafų Kaizerlingų (Keyserling’ų). Dalis Malgužių dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Kaizerlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės.
Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamente jau kurį laiką vykdomi Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimai. Lituanistikos skyriaus tyrėjai rengia bajorijos kultūrinio paveldo registracijos ir nacionalizacijos 1940–1942 m. šaltinių publikaciją. 1940 m. vasarą, sovietams okupavus Lietuvą, buvo surengta keliolika ekspedicijų, kurios aplankė pusantro tūkstančių dvarų, registruodamos menines vertybes bei bibliotekas. Vėliau, pavienėms ekspedicijoms tebeklaidžiojant po Lietuvą ir tikslinant sąrašus, vykdytas užregistruotų vertybių perkėlimas į muziejus ir bibliotekas. Ši akcija atsispindi registruotojų dienoraščiuose, ataskaitose, aktuose, spaudoje, įstaigų korespondencijoje.
Kita šaltinių publikacija iliustruos Centrinio valstybės knygyno veiklą 1919-1940 m: Nacionalinėje bibliotekoje susiklosčiusi tradicija šio knygyno veikloje matyti savo ištakas, rengiama publikacija skirta paminėti artėjantį bibliotekos šimtmetį. Knygynui formuojantis, į jį pateko dideli dvarų bibliotekų fragmentai, kultūros įstaigų bibliotekos bei dovanotos knygų kolekcijos. Taip jis tapo bajorijos kultūros vertybių saugykla. Absoliuti jų dauguma 1934 m. buvo perkelta į Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, o iš ten 1949–1951 ir 1961–1963 m. – į Vilniaus universiteto biblioteką.
Numatyta skelbti egodokumentinius šaltinius (dienoraščius, atsiminimus ir pan.), susijusius su bajoriškąja Lietuvos praeitimi. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonde aptiktas Lietuvos ir Lenkijos visuomenininko, istoriko Władysławo Wielhorskio (1885–1967) dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais. Dabar jis rengiamas publikacijai Lenkijoje, viliamasi paskelbti ir dienoraščio vertimą į Lietuvių kalbą. Taip pat planuojama pradėti rengti keliatomį žymaus tarpukario Lietuvos advokato, politinio veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų rinkinį: juose daug dėmesio skiriama nykstančiam tarpukario Lietuvos aristokratijos pasauliui bei įvairialypiam Kauno gyvenimui.
Planuojama pradėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje gyvenusių aristokratijos giminių bibliotekų sudėties lyginamąją rekonstrukciją. Ji remsis išlikusias asmeninių bibliotekų katalogais iš XIX a. vidurio – XX a. pradžios ir dabartinių bibliotekų, saugančių ar saugojusių jų knygas, inventorinių knygų medžiaga. Į projektuojamą tyrimų lauką patenka tokios giminės kaip Kosakovskiai, Tiškevičiai, Čapskiai, Končiai, Plateriai, Radvilos ir Tyzenhauzai. Kol kas renkami katalogai, saugomi ne tik Lietuvos muziejuose ir archyvuose, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.