Mėnuo: 2019 gruodžio

Napoleonas ir Lietuva

Parengė Rima Dirsytė

Šiais metais minimos 250-osios pirmojo Prancūzijos imperatoriaus ir legendinio karo vado Napoleono Bonaparto gimimo metinės. 1812 m. Napoleono žygis į Rusiją nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų daliai suteikė viltį su Prancūzijos pagalba atkuri Abiejų Tautų Respubliką 1772  m. ribose. Todėl ne vienas jų įstojo į prancūzų armiją ir dalyvavo karinėje kampanijoje. Tarp tokių patriotų buvo ir du Kosakovskių giminės atstovai, beje, dažnai painiojami tarpusavyje.

Kosakovskiai – XVI– XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilusi iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos). XVIII a. pab. kai kurios giminės linijos gavo grafų titulą. Jų herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony (liet. Naktikovai) pavadinimą. Giminės atstovai pasižymėjo valstybinėje ir karinėje tarnyboje, žinomi keli aukšti dvasininkai, keli prorusiškos orientacijos veikėjai ATR padalinimų laikotarpiu.

Napoleono adjutantas generolas Juozapas Antanas Kosakovskis

Neeilinė asmenybė buvo Juozapas Antanas Kosakovskis, Livonijos kašteliono Antano ir Eleonoros Straševičiūtės sūnus, gimęs 1772 m. Martyniškyje. Dėdės etmono Simono Kosakovskio (1741–1794) protekcija užtikrino jam sėkmingą karinę tarnybą. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, po pralaimėjimo  kelis metus gyveno Paryžiuje, kur bendravo su Napoleonu, o 1812 m. įstojo į prancūzų armiją ir greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo titulas. Dalyvavo 1812, 1813 ir 1814 m. Napoleono karinėse kampanijose. Beje, J. A. Kosakovskis 1812 m. tris dienas formaliai ėjo Maskvos karo komendanto pareigas. Teigiama, kad jis buvo paskutinis asmuo, Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Generolas buvo apdovanotas net šešiais Prancūzijos ordinais.

Toliau skaityti „Napoleonas ir Lietuva”

Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas mini trejų metų sukaktį

Šiandien, gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, kurį sudaro trys – Lituanistikos, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos – skyriai, Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, mini kuklią trejų metų sukaktį. Per šį laiką nuveikta išties daug: suorganizuota parodų, seminarų, konferencijų, edukacinių renginių, diskusijų ir knygų pristatymų, parengta leidinių, katalogų ir straipsnių, dalyvauta konferencijose ir stažuotėse. Šiuos metus palydime su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta bibliotekos šimtmečiui skirta paroda „Verba volant, scripta manent: iš nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurią dar galima aplankyti iki gruodžio 31 d., o ateinančius pasitinkame pristatydami Judaikos skyriaus kolegų parengtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą kalendorių.

Latvių kilmės amerikiečio dovana bibliotekai

Parengė Dalia Cidzikaitė

Ne, ne kalėdinė, bet ne mažiau maloni dovana. Dar šį rudenį mūsų biblioteką pasiekusiame A4 dydžio voke radome XV JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės programą „Šaukia ten tave kelionė“. Ją kartu su penkiais CD-rom diskais, kuriuose įrašyta visa XV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, mums padovanojo Amerikos latvis Peter Alunans. Jau beveik 50 metų Baltimorės lietuvių renginius ir jų dalyvius fotografijoje fiksuojantis Alunans pasidžiaugė, kad nors maža dalis jo sukauptų archyvų atsidūrė Lietuvoje. „Man didelė garbė, kad mano archyvinė medžiaga pateko į Lietuvos nacionalinę biblioteką, – rašo jis el. laiške. – Ilgas tai buvo kelias.“

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės istoriją mena ne tik jos organizatoriai, vadovai ir šokėjai, bet ir šventės proga išleisti leidiniai, įvairiais tarpsniais vadinti vadovais, programomis ar programėlėmis. Visas kas ketverius metus JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių drauge su Lietuvių tautinio šokių institutu organizuojamas šventes – nuo pirmosios 1957 metais Čikagoje iki paskiausios 15-osios, 2016 metais vykusios Baltimorėje, JAV – lydėjo ir spausdintas žodis. Didžiąją leidinių dalį, išskyrus XII ir XIV švenčių programas, saugo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Nacionalinėje bibliotekoje analizuotas 2019 m. lietuvių literatūros pulsas

ais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų.
Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir
literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios
skaitytojų pasirinkimų tendencijos. Gruodžio 3 d. Nacionalinės bibliotekos
Valstybingumo erdvėje vykusioje diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių
literatūrą ir rašytojus buvo svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019
metais; kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos
dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
dr. Dalia Cidzikaitė.

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Silvijos Stankevičiūtės tekstą apie renginį rasite čia>>

 

Lituanistikos skyriaus vadovas dalyvavo Hélène de Penanros habilitacinio darbo gynime Paryžiuje

Šią savaitę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas vieši Paryžiuje. Pirmadienį Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute dalyvavo šio instituto Lietuvių kalbos sekcijos vadovės docentės Hélène de Penanros habilitacinio darbo „Mikrolingvistika: tarp teorijos ir praktikos“ gynime. Šiame darbe daug vietos skirta lietuvių kalbos lingvistinei analizei. Pasak Dainiaus, buvo įdomu ir smagu, nes lietuvių kalbai buvo skirtas ypatingas akademikų dėmesys, ir ji, be abejonės, susilauks dar daugiau tyrinėtojų dėmesio ateityje.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai

Iki gruodžio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis)

Valstybingumo erdvė, II a.

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.

Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.

Gruodžio 3 d. 17.30 val.

Valstybingumo erdvė, II a.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Šiais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų. Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios skaitytojų pasirinkimų tendencijos, lemiamos teksto meistriškumo, temos aktualumo, siužeto paveikumo ir daugybės kitų tiek individualiomis nuomonėmis, tiek literatūros kritikos terminais pagrįstų vertinimų. Diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir rašytojus bus svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019 metais, kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai, kurios knygos pateko ar nepateko į „Metų knygos rinkimus“.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai”