Rašytojo kelio pasirinkimo ženklų 2019 metais „Studijos „Versus“ išleistoje Kazio Almeno (1935–2017) atsiminimų knygoje Anuomet ieškantieji nusivils – daugiau nei dešimties prozos kūrinių autorius savo biografijoje mini svarbiausius vaikystės ir jaunystės įvykius, didžiausią dėmesį atkreipdamas į sąmoningus (apsi)sprendimus, iš kurių svarbiausias – pasirinkimas būti lietuviu. Tokia laikysena būdinga daugeliui savo jėgas kūryboje išbandžiusių Almeno kartos žmonių – gimusių prieš Antrąjį pasaulinį karą, karui baigiantis, su tėvais pasitraukusių į Vakarų Europą, vėliau emigravusių į Šiaurės Ameriką arba Australiją, galutinai subrendusių ir savo gyvenimus kūrusių jau svečioje šalyje. Dauguma jų dienos metu buvo inžinieriai, chemikai, fizikai, ekonomistai, pedagogai ir tik vakarais ir/ar savaitgaliais – rašytojai, aktoriai, režisieriai, dailininkai, scenarijų autoriai, redaktoriai… Literatūrologė Audronė Barūnaitė Willekes juos pavadino „egzodo augintiniais“. Tokio būta ir Almeno – visų pirma fiziko ir inžinieriaus (paklaustas apie pašaukimą, atsakydavo kalbėdamas apie savo darbą inžinerinės fizikos srityje[1]) ir tik paskui – rašytojo, aktyvaus JAV lietuvių kultūrinio gyvenimo dalyvio, stebėtojo, metraštininko.
Almenas į lietuvių literatūrą ir išeivijos gyvenimą įnešė nuotykio, egzotikos ir humoro. Barūnaitė Willeke knygoje Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 rašo, kad rašytojui nerūpi veikėjų psichologinė analizė, jam kur kas svarbiau „papasakoti įdomią istoriją – užimti žmogų, suteikti jam pramogą ir šiek tiek informacijos”[2]. Literatūros kritikė Dalia Kuizinienė Almeno kūrybą vertina dar platesniame – tuometinės Amerikos – kontekste, pasak jos, jo „literatūrinė kūryba išplaukė iš bitnikų judėjimo, veikiamo jaunatviškos saviraiškos“[3].
Nuotykių Almenas ieškojo ne tik literatūroje, bet ir pačiame gyvenime ir savo užmojais kone prilygo didiesiems XX a. vidurio lietuviams keliautojams – Matui Šalčiui ir Antanui Poškai. Jaunystėje jis užkopė į Kilimandžarą, prekiniais vagonais apkeliavo visą Ameriką, o 1968-ųjų pavasarį Romoje sėdo ant motociklo ir leidosi Neapolio kryptimi. Kelionės tikslas – patekti į Aleksandriją, o iš ten važiuoti į pietus iki Keiptauno. Įspūdžiai apie šį pusę metų trukusį ir daugiau nei 8 000 km nusidriekusį nuotykį, kuriame teko „įveikti dykumas, savanas, kalnus, upes ir didžiausią šios planetos pelkyną“[4] ir kuris baigėsi tuometinėje Rodezijoje (dabar – Zimbabvė), iš pradžių pasirodė kaip atskiri straipsniai dienraščio Draugas kultūros priede. Tais pačiais metais jie sugulė į knygą Išilgai Afrikos: laikraščių iškarpos, o kiek papildytą knygą, jau kitu pavadinimu Motociklu per Afriką, 2008 metais išleido leidykla „Versus aureus“.
Almeno pavardė siejama ir su to meto išeivijos lietuvių literatūrai gana nauju detektyvo žanru. Savo detektyvinių romanų seriją rašytojas pradėjo su Draugo premijuotu romanu Sauja skatikų, išėjusiu 1977 metais.
Vien tik literatūroje neišsiteko ir JAV lietuvio humoras. Nuo 1963-ųjų Čikagoje veikusi lietuvių sceninės satyros ir humoro grupė „Antras kaimas” tapo palankia terpe šiam rašytojo bruožui išsiskleisti. Sambūryje Almenas ir vaidino, ir rašė tekstus.
„Antrojo kaimo“ vaidintojai. Pirmoje eilėje (iš k.): R. Vėžys, R. Stravinskaitė, V. Demereckis; antroje eilėje: K. Almenas, R. Stakauskas, B. Virkonas, R. Jurkūnaitė, R. Aulukevičius. Iš: Aidai.eu
Panašiu laiku, nuo 1965 iki 1977 metų, Almenas kartu su žmona Mara ėmėsi įgyvendinti dar vieną užmojį – rinkti sakytinės istorijos medžiagą apie savo ir kiek vyresnę JAV lietuvių kartą. Dvylika metų Almenai įrašinėjo pokalbius su Amerikos lietuviais, su mažomis išimtimis (Simas Kudirka, Valerija Tysliavienė, Jadvyga Tūbelienė) – DP emigracinės bangos atstovais. Tarp pakalbintųjų tokios pavardės kaip Algirdas Titus Antanaitis, Jurgis Blekaitis, Adomas ir Marija Varnai, Jonas Aistis, Vincas Trumpa, Antanas ir Saulius Sužiedėliai, Antanas Vaičiulaitis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Vanda Sruogienė, Dalia (Juknevičiūtė) Mackuvienė, Kostas ir Danutė Ostrauskai, Vytautas Kavolis, Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė ir kt. Iš viso įrašyti 38 pokalbiai; nemažai jų vienu metu kalbinti po du, tris ar net keturis (pvz., Washingtone, Kolumbijos apygarda, studijavę lietuviai arba to paties miesto šeštadieninės mokyklos mokytojos). Almenų sakytinė istorija: į magnetofono juostas įrašyti pokalbiai ir transkribuoti tų pokalbių tekstai (tiesa, nepilni), pavadinti „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai“, yra saugomi Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga, JAV). Dalis Almenų surinktos sakytinės istorijos yra atkeliavusi ir į Vilniaus centrinį valstybės archyvą.
Apysaka „Ventės kalvis“ – viena iš daugelio „Skomanto“ serijos istorinių apysakų. Iš: Sena.lt
Atskiro paminėjimo nusipelnė Almeno domėjimasis istorija ir jo sumanymas pradėti Lietuvoje leisti nuotykių romanus, vaizduojančius Lietuvos senovę. Taip 1993 metais gimė „Skomanto“ serija – istorinių nuotykių apysakų apie Lietuvos praeitį kolekcija, skirta jaunimui. Be Almeno, Skomanto slapyvardžiu kūrė ir keletas Lietuvos rašytojų. Iki šiol yra išleista per 20 apysakų, kurių siužete vyrauja pažintinis-šviečiamasis elementas, o pasakojimas kuriamas pasitelkiant detektyvinį principą.
Keletą Almeno kūrinių, parašytų jam gyvenant Amerikoje, galima rasti interneto svetainėje epaveldas.lt:
- Upė į rytus, upė į šiaurę: romanas. – Chicago, Ill.: Lietuviškos knygos klubas, 1964. – 2 t.; https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_316414_1&biRecordId=103067.
- Gyvenimas tai kekė vyšnių: novelės. – Chicago, Ill.: Algimanto Mackaus vardo knygų leidimo fondas, 1967. – 214 p.; https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_316840_1&biRecordId=103224.
- Šienapiūtė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1970. – 491 p.; https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_316264_1&biRecordId=102906.
- Sauja skatikų: premijuotas romanas. – Chicago, Ill.: Lietuviškos knygos klubas, 1977. – 249 p.; https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_316824_1&biRecordId=103207.
[1] „Kazys Almenas atsako į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną“, Bernardinai.lt, 2012 m. birželio 1 d. Prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-01-kazys-almenas-atsako-i-vilniaus-sv-kristoforo-gimnazijos-klausimyna/83215
[2] Audronė Barūnaitė Willeke, „Egzodo augintiniai beletristai. Kazys Almenas“, Iš: Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Red. Kazys Bradūnas ir Rimvydas Šlbajoris. Lituanistikos institutas, Čikaga, 1992. Prieiga internete: http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/95-a/6510-audrone-barunaite-welleke-egzodo-augintiniai-beletristai-kazys-almenas
[3] Dalia Kuizinienė, „Kazio Almeno atsiminimų knyga „Anuomet“: tarp Lietuvos ir Amerikos, tarp vakar ir šiandien“, Iš: Kazys Almenas, Anuomet, Studija „Versus“, 2019, p. 7.
[4] Kazys Almenas, „Motociklu per Afriką“, Bernardinai.lt, 2009 m. sausio 8 d.; http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-01-08-kazys-almenas-motociklu-per-afrika/12909