Kaip pirmoji moteris rašytoja Lietuvos dažnai įvardijama prancūzų kalba rašiusi Sofija Tyzenhauzaitė de Choiseul-Gouffier (1790–1878). Lietuvoje ji prisiminta neseniai, tačiau pastaraisiais metais sulaukė nemažai dėmesio[1]. Visgi šios rašytojos titulavimas pirmąja klaidina: pačioje XIX a. pradžioje, kai Tyzenhauzaitei dar buvo jaunutė mergina, Vilniuje savo knygas lenkų kalba jau leido Ona Radvilaitė-Mostovska (Anna Barbara Olimpia z Radziwiłłów Mostowska, 1762?–1833?). 1805 m. Vilniaus universiteto spaustuvės vadovu tapus Juozapui Zavadzkiui (Józef Zawadzki, 1781–1838), moteris su juo sudarė sutartį publikuoti beletristikos skaitinių seriją. Pagal šį planą 1806 m. pasirodė trys tomeliai rašytojos gotikinės ir didaktinės prozos „Mano pramogos“, o 1807 m. – dviejų tomų istorinis romanas „Astolda, kunigaikštytė iš pirmojo Lietuvos kunigaikščio Palemono giminės, arba pragaištinga aistros baigtis“ („Astolda, księżniczka ze krwi Palemona, pierwszego Xiążęcia Litewskiego czyli nieszczęśliwe skutki namiętności“). 1809 m. išėjus knygelei „Pramogėlės poilsiui“ („Zabawki w spoczynku“), leidybos serija nutrūko[2]. Kaip ir Tyzenhauzaitė, pastaroji rašytoja mūsų šalyje buvo užmiršta. Šiandienos lituanistinei bendruomenei Radvilaitę-Mostovską pristatė literatūrologė Brigita Speičytė.[3]
Ar Radvilaitė-Mostovska buvo pirmoji rašytoja Lietuvoje? Atsakymas vėl krypsta į neigiamo pusę: kaip mini Speičytė, kelios moterys rašė (ne tik į stalčių) jau XVIII a. Lietuvoje.[4] Darosi akivaizdu, kad pirmosios rašytojos Lietuvoje paieškos būtų nelengvos, virstančios giliais tyrinėjimais, tad šiame tekste apsistosime prie Radvilaitės-Mostovskos. Kur galima rasti jos knygų? Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, deja, Radvilaitės-Mostovskos darbų nėra. Visgi Vilniuje jos darbų ilgai ieškoti netektų: du šimtmečius „išgyvenusių“ rašytojos knygų yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje… Karantino laikais Radvilaitės-Mostovskos darbų galima paieškoti ir internete: jų suskaitmenino Varšuvos universiteto biblioteka.[5] Galų gale, šios rašytojos knygų galima tiesiog nusipirkti – kaimyninėje Lenkijoje jos perleidžiamos ir XXI a. [6] Tiesa, vertimų ir leidimų čia, Lietuvoje, regis, dar teks palaukti.
[1] 2004 m. pagaliau lietuvių kalba pasirodė Tyzenhauzaitės Reminiscencijos (Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras), 2006 m. išleistas istorinis romanas Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje (Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras). Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma Tyzenhauzaitės knygų vertimų į anglų, italų, lenkų ir rusų kalbas.
[2] Brigita Speičytė, „Radvilaitė Mastovska.“ Šaltinia.info. Prieiga: http://www.šaltiniai.info/index/details/1077
[3] Ten pat; Brigita Speičytė, „Populiariosios prozos ir feministinės savimonės pradmenys Lietuvoje: Ona Radvilaitė Mostovska.“ Colloquia, Nr. 25, 2010, p. 29–56.
[4] Speičytė, „Populiariosios prozos…“, p. 30.
[5] Anna Mostowska, Strach w zameczku : powiesc prawdziwa. Wilno : nakł. i druk. J. Zawadzkiego, 1806. Prieiga: https://crispa.uw.edu.pl/object/files/414222/display/Default; Anna Mostowska, Zabawki w spoczynku po trudach. Wilno: Drukarnia Dyecezalna, 1809. Prieiga: https://crispa.uw.edu.pl/object/files/293808/display/Default
[6] Pavyzdžiui: Anna Mostowska, Powieści, listy. Łódź : Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2014; Anna Mostowska, Strach w zameczku.Warszawa: Fundacja Festina Lente, 2013; Anna Mostowska, Strach w zameczku. Posąg i Salamandra. Kraków : Universitas, 2002.