Paruošė Arida Riaubienė
Ruošiantis parodai „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“, rasta vertingos informacijos, susijusios su Vinco Kudirkos muziejaus steigimu Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940).
Idėja atidaryti Kudirkos muziejų, to meto spaudoje vadintą Kudirkos spinta, gimė 1929 m. minint Didžiojo Varpininko 30-ąsias mirties metines. Lapkričio 14 dienos „Lietuvos žinių“ numeryje buvo užsiminta, „ […] kad gera būtų kokioj nors įstaigoj įtaisyti nors spintą, kur galima būtų pradėti V. Kudirkos liekanos rinkti. Tai gal būtų V. Kudirkos muziejaus pradžia“[1]. Praėjus keletui dienų, Kazys Grinius „Lietuvos žinių“ vedamajame, pavadintame „Trisdešimt metų“, rašė, kad reikia „[…] padaryti V. Kudirkos spintą, kur galėtų būti sukrauta visa, kas V. Kudirkos gyvenimą ir darbus liečia – užsilikę daikteliai, knygos, fotografijos, rankraščiai, muzikos instrumentai, atsišaukimai apie V. Kudirką ir jo gadynę, rašiniai bei spaudiniai, jo metams ir aplinkybėms priklausę atvaizdai ir kitoki dalykai “[2]. Straipsnyje buvo akcentuota tai, kad, nesaugant Kudirkos palikimo vienoje vietoje, jis „[…] išsisklaidys įvairiose rankose ir prapuls“[3]. Straipsnyje K. Grinius ne tik pabrėžė muziejaus įsteigimo svarbą, bet ir priminė „Lietuvos žinių“ skaitytojams, kas buvo padaryta įamžinant Kudirkos atminimą 1924 m., kai Lietuvoje buvo minimos 25-osios šio garbaus asmens mirties metinės. K. Grinius rašė, kad 1924 m. buvo išleistas jubiliejinis „Varpo“ numeris, Lietuvos švietimo V. Kudirkos draugija įsteigė V. Kudirkos liaudies universitetą, skaityta nemažai viešų paskaitų, varpininko vardu pavadintos miestų gatvės. Minint 30-ąsias Kudirkos mirties metines, buvo raginama neužmiršti kelių dalykų – kad „[…] V. Kudirkos palikimai negulėtų mūsų tautai be naudos, kad jais galėtų naudotis kuo plačiausios mūsų minios“[4]. „Atmindami V. Kudirką, mes galėtume savo dvasią stiprinti ir visokioms egoistinėms pagundoms atsispirti“[5], – rašė K. Grinius. „Lietuvos žinių“ redakcija prie K. Griniaus straipsnio išspausdintame prieraše pastebėjo: „Bus menininkams užsakytas spintos projektas, kuriuo vadovaujantis bus padirbinta spinta, kad joje galėtų būti dedami V. Kudirkos palikimai“[6].
1929 m. gruodį, pažymint 40-ąsias Kudirkos gimimo metines, buvo įkurtas „Daktaro Vinco Kudirkos palikimams saugoti komitetas“. Į jo sudėtį įėjo knygas ir laikraščius leidusios akcinės bendrovės „Varpas“ nariai – Felicija Bortkevičienė, Kazys Grinius, Justinas Staugaitis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Bagdonas[7]. 1929 m. gruodžio 8 d. akcinei bendrovei „Varpas“ priklausančiame pastate įvyko komiteto susirinkimas, kuriame buvo nutarta „Vinco Kudirkos palikimus rinkti, saugoti ir išlaikyti ateičiai[8]. Visuomenę komiteto nariai informavo, kad iš akcinės bendrovės „Varpas“ valdybos jie nuomosis spintą, kurioje laikys Kudirkos daiktus. Kadangi „Varpo“ valdybos patalpose buvo įsikūrusi dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcija, muziejų nutarta steigti šio laikraščio redakcijai priklausančioje erdvėje.
Būta mėginimų steigti Kudirkos muziejų provincijoje. Naumiestyje atpirkus iš privataus mėsininko Šneiderio namelį, kuriame Kudirka praleido paskutinius gyvenimo mėnesius, taip pat planuota įrengti muziejų ir skaityklą. Apie prastą namelio būklę spaudoje buvo rašoma taip: „Namukas tirpsta ir prie žemės linksta. Lubose sukabintos dešros, matyt, jį prie žemės traukia“[9]. Namelio savininkas reikalavo, kad už pastatą, kurio vertė tesiekė 8 tūkstančius litų, būtų mokama 10 tūkstančių litų daugiau. Neturint tokios pinigų sumos, muziejaus steigimo idėja Naumiestyje nebuvo įgyvendinta.
Visi šie faktai rodo, kad tarpukario visuomenininkai suprato muziejaus reikalingumą ir svarbą siekiant įamžinti Vinco Kudirkos atminimą. Tokios nuostatos nebuvo atsitiktinės. Kudirka besikuriančios valstybės gyvenime imponavo kaip tautos žadintojas ir laisvės pranašas. „Jei yra [Lietuva] išsivadavus, tai tarp kitų tame yra didelis ir daktaro Vinco Kudirkos nuopelnas, – rašė 1924 m. šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“[10].
[1] Dr. Vinco Kudirkos spinta. Lietuvos žinios, 1929, lapkr. 14, nr. 260, p. 3.
[2] Grinius, Kazys. Trisdešimt metų. Lietuvos žinios, 1929, lapkr. 16, nr. 262, p. 1.
[3] Ten pat.
[4] Ten pat.
[5] Ten pat.
[6] „LŽ“ red. prierašas. Lietuvos žinios, 1929, lapkr. 16, nr. 262, p. 1.
[7] Daktaro Vinco Kudirkos palikimams saugoti Komiteto apsiėmimas. Lietuvos žinios, 1929, gruod. 19, nr. 290, p. 3.
[8] Ten pat.
[9] K. Dr. V. Kudirkos namelis. Lietuvos žinios, 1930, spal. 3, nr. 225, p. 3.
[10] Vincas Kudirka. Trimitas, 1924, lapkr. 13, nr. 213, p. 1.