Parengė Rima Dirsytė
Ateitininkai – viena didžiausių ir seniausių lietuviškų katalikiško jaunimo organizacijų, įkurta 1911 m. Pavadinimas pasirinktas nuo 1910 m. Kauno moksleivių katalikų išleisto rankraštinio laikraštėlio „Ateitis“. Ateitininkų šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje! (Omnia Instaurare in Christo!) “, o 1933 m. išspausdintoje Stasio Šalkauskio „Ateitininkų ideologijoje“ galutinai suformuoti ateitininkų principai ir ideologijos esmė.
Į organizaciją priimami mokiniai, studentai, nariais laikomi ir mokslus baigę organizacijos nariai (sendraugiai). 1930 m. Švietimo ministerijai uždraudus moksleivių kuopeles vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose ateitininkai viešai veikė aukštosiose mokyklose. Sovietinių okupacijų laikotarpiu ateitininkų veikla laikyta antivalstybine, organizacija veikė išeivijoje. Lietuvoje ateitininkai atsikūrė 1989 m., į Lietuvą persikėlė ir pati organizacija – Ateitininkų federacija.
Moksleivių ateitininkų sąjunga – bene gausiausia ir plačiausiai išsišakojusi iš visų Ateitininkų federacijos padalinių. Veiklos pradžioje,1912 m., ateitininkų moksleivių buvo apie 250 (studentų – apie 50), 1930 m. ateitininkų moksleivių sąjunga turėjo 27 kuopas (apie 3550 narių), o 1940 m. jie sudarė ketvirtadalį visų Lietuvos moksleivių, viso apie 11 000 narių.[1] Mokyklose dar veikė jaunųjų ateitininkų (7-14 metų amžiaus moksleivių) sąjunga, veiklos pradžioje suorganizuota į kankliečių ar žiediečių kuopeles.
Kaip nusakė patys ateitininkai, jų veiklos tikslai buvo „noras lavintis, savaimingai dirbti, susidaryti vispusišką bei pastovią pasaulėžiūrą <…> įprasti į organizacinį darbą, išmokti viešai reikšti savo mintis ir jas logiškai dėstyti, gilintis į atskiras mokslo ir meno sritis“.[2] Tam tikslui pasitarnavo rankraštinė moksleivių spauda. Kuopų laikraštėliai teikė galimybę moksleiviams mokytis rašyti, redaguoti, taisyti kalbą, maketuoti, naudotis šapirografu, platinti savo spaudą, rinkti aukas, tvarkyti sąskaitas. Iš tų laikraštėlių redaktorių ir bendradarbių išaugo visa eilė talentingų spaudos darbuotojų, laikraštėliai parodo pirmuosius kūrybinius bandymus žmonių, vėliau tapusių žymiais poetais, rašytojais, kultūros veikėjais. Antai Biržų moksleivių ateitininkų „Inkarėlio“ laikraštėlyje buvo spausdinami Bernardo Brazdžionio eilėraščiai. Šiaulių ateitininkų kuopos filosofų–literatų sekcijos laikraštį „Ateities žiedas“ redagavo Kostas Korsakas ir pan.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas didelis rankraštinės savilaidos spaudos rinkinys (F135-Laikraštėlių kolekcija) – 653 pavadinimų 1732 vienetai. Didžiąją jo dalį sudaro tarpukario moksleivių laikraštėliai. Bemaž visi jie į biblioteką pateko prieškarį. 1940 m. pabaigoje biblioteka pradėjo priiminėti sustabdytos veiklos draugijų ir organizacijų archyvus. Neabejotina, kad kartu buvo priimti ir įvairiaisiais būdais spausdinti laikraštėliai. 1941 m. spaudos kolekcionierius pedagogas Jonas Kirlys bibliotekai perdavė 10 000 egzempliorių periodinės spaudos rinkinį. Tenka apgailestauti, kad pokario metais didelė jo dalis buvo sunaikinta. Dabar iš esamo laikraštėlių rinkinio per 280 leidinių pažymėti J. Kirlio bibliotekos antspaudu. Fondas pildomas ir dabar. Keletas laikraštėlių saugoma pavienių asmenų (Zenono Ivinskio, Vytauto Steponaičio) fonduose. Rinkinio didelis trūkumas – komplektų fragmentiškumas. Dažniausiai išlikę tik pavieniai numeriai.
Rinkinyje yra 117 pavadinimų 434 (su dubletais) ateitininkų laikraštėlių egzemplioriai. Siekta, kad kiekviena kuopa leistų savo leidinį. Tad geografiniu požiūriu savilaidos spauda buvo apėmusi bemaž visas Lietuvos apskritis ir valsčius. Nestebina, kad daugiausia laikraštėlių buvo išleidžiama didesniuose miestuose, kur veikė gimnazijos ir buvo gausesnės moksleivių organizacijos – Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose. Be to, yra keli 1919-1920 m. Vilniaus moksleivių ateitininkų mėnesinio laikraštėlio „Jaunuomenės žiedai“ numeriai.
Dauguma jų išleisti XX a. 3–me dešimtmetyje; nuo 1930 m. laikraštėlių sumažėjo. Dalis laikraštėlių ėjo ilgai, kitų pasirodydavo vos keli numeriai, atsinaujindavo, kūrėsi nauji, buvo ir vienkartinių ar proginių leidinių. Dažniausiai tai buvo nedidelio formato (apie A5 lapo dydžio) ranka parašyti (retai – spausdinti mašinėle) ir spausdinimo įtaisu – šapirografu[3] padauginti 20-40 puslapių (yra ir didesnės – iki 50-60 psl. – apimties) leidinukai. Šapirografas leido padaryti iki 100 kopijų. Visgi jų kokybė nebuvo aukšta, tad dalis laikraštėlių sunkiau įskaitomi. Žinoma, negalime atmesti ir laiko faktoriaus – ilgainiui dalis jų pabluko. Dažnas numeris su iliustracijomis. Laikraštėliai buvo platinami nemokamai arba už tam tikrą kainą – ji neperžengia 50-60 cnt.
Įdomu susipažinti su laikraštėliu turiniu – jis panašus. Moksleiviai spausdino straipsnius apie religiją, filosofiją, mokslą, liaudies tradicijas, skelbė savo eilėraščius ir kūrinėlius, juokus, piešinius. Bene pastoviausia gaida – galime ir turime lavintis, tapti geresniais – atliepia ateitininkų tikslus.
Ankstyviausi rinkinio laikraštėliai – Voroneže 1915-1917 m. leistas ateitininkų laikraštėlis „Inkaras“ (nr. 1-5, 7-15) ir jaunesniųjų kankliečių kuopelėms leisto laikraštėlio „Jaunuolių Kanklės“ 1917 m. du numeriai.
Laikraštėliai buvo įvairios paskirties. Pagal amžių – skirti jaunesniesiems moksleiviams (jau minėtiems kankliečiams) – kaip „Jaunuolių kanklės“ (Marijampolė), „Kanklužių aidas“ ir „Pelėda“ (Alytus), „Minčių vainikas“ (Rokiškis), „Mūsų draugas“ (Prienai), „Naujoji styga“ (Pilviškiai) ir kiti. Didžioji dauguma – vyresniųjų moksleivių ateitininkų laikraštėliai: „Ateities kelias“, „Daigas“, „Sukurys“ (Kaunas), „Ateities aidai“, „Naujas kelias“ (Marijampolė), „Mūsų vairas“ (Panevėžys), „Tikrasis kelias“ (Alytus), „Sielos žiedai“ (Skuodas), „Minčių vainikas“ (Šakiai) ir kiti.
Buvo ir labiau specializuotų laikraštėlių. Mergaitės ateitininkės leido „Gėlelių darželį“ (Utena), „Bitutę“ (Kaunas), „Sesutę“ (Šakiai) ir kitus. Abstinentų sekcija – „Abstinentų takus“ (Alytus). Rinkinyje saugomi du moksleivių eucharistininkų laikraštėliai –„Ateities rytas“ (Šiauliai) ir „Sielos liepsnelės“ (Kaunas) bei vienkartinis Telšių eucharistininkų leidinys „Aukštyn širdys“. Taip pat leisti specialūs humoro laikraštėliai, meno ir literatų būrelio leidiniai. Tarp jų išsiskiria Kauno moksleivių ateitininkų meno kuopelės laikraštėlis „Dilgėlė“ (1934-1935 m.). Jo leidėjų kuopelė susibūrė per Katalikų veikimo centro I-ojo vicepirmininko prof. Prano Dovydaičio organizuojamas „Gamtos draugo“ ekskursijas. Šią ateitininkų kuopelę šefavo poetas, kun. Kazys Žitkus. Ta pati kuopelė leido ir laikraštėlius „Špilkuotas menturis“, „Samtis“, „Vėžys“. Juos taip pat rasite bibliotekos rinkinyje.
Laikraštėliai lietuvių kalba rinkinyje ir jų aprašas kataloge išdėstyti abėcėlės tvarka, po jų sudėti laikraštėliai bei biuleteniai kitomis kalbomis. Visų jų vaizdus rasite virtualiame kultūros paveldo portale e.paveldas.lt. Tad kviečiame su jais susipažinti – pažiūrėti, „pavartyti“, paskaityti.
To pačiu norime priminti, kad Seimas atsižvelgdamas į tai, kad Ateitininkų federacija kitais metais minės savo veiklos 110 metų sukaktį, 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais.
Šaltiniai
Yla, Stasys. Ateitininkų vadovas. – 3-ioji fotogr. ir papild. laida. – Kaunas, 2006.
Skrupskelis, Kęstutis. Ateities draugai : ateitininkų istorija (iki 1940 m.). – Vilnius, 2010.
Šapirografas – [žiūrėta 2020-12-08], Interneto prieiga: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Sapirografas
Hektografas – [žiūrėta 2020-12-08], Interneto prieiga: https://lt.wikipedia.org/wiki/Hektografas
Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimas dėl 2020 metų paskelbimo ateitininkų metais. 2019 m. liepos 9 d. Nr. XIII-2303. – [žiūrėta 2020-12-08], Interneto prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8061a8c2a6eb11e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=183&searchModelUUID=1865b7a0-37b7-48fa-b637-df1661d9c6f4
[1] Stasys Yla. Ateitininkų vadovas. – Kaunas, 2006, p.115.
[2] Ten pat, p.116.
[3] Daugiau: Šapirografas –[žiūrėta 2020-12-08], Interneto prieiga: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Sapirografas; Hektografas.-[žiūrėta 2020-12-08], Interneto prieiga: https://lt.wikipedia.org/wiki/Hektografas