Ruduo – tinkamiausias sezonas poezijai. Šį kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susitikti su šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų geriausių poezijos knygų autoriais. Lapkričio 12 d. 18 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus Vaiva Grainytė, Jurgita Jasponytė, Vytautas Kaziela, Giedrė Kazlauskaitė ir Alvydas Šlepikas. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Donata Mitaitė. Bus galima įsigyti visų penkių autorių nominuotų knygų. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia>>
Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip penkis kartus), el. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.
Šiemet geriausią metų poezijos knygą skaitytojai rinks iš šio penketuko:
Vaiva Grainytė „Gorilos archyvai“
Pasak literatūros kritikės dr. Neringos Butnoriūtės, „viename iš originaliausių debiutų – knygoje „Gorilos archyvai“ – V. Grainytė inventorizavo daugelį metų rašytus tekstus. Jos poezija jaudina ne emocionaliai: rašoma tikslingai nusitolinus, nedauginant nei kalbos, nei mąstymo klišių, su švelnia, įprastą reiškinių suvokimą komplikuojančia ironija. Tekstuose pastebimi ir epizodai iš kasdienybės, ir ekologinės krizės simptomai, vartotojiškumo kritika – elementai, kuriuos atpažįstame ir iš operų „Geros dienos!“ ir „Saulė ir jūra“. Tačiau, patekę į autorinę V. Grainytės poezijos orbitą, įvairūs rūpesčiai tik iš pirmo žvilgsnio pasirodo kaip absurdiškų asociacijų kokteilis. Tai nieko neimituojantis, netikėtai paveikus, švelniai avangardiškas individualistės archyvas.“
Jurgita Jasponytė „Vartai Auštrieji“
Literatūros kritikės Neringos Mikalauskienės nuomone, J. Jasponytė „reflektuoja folklorinę atmintį ‒ protėvių tikėjimo fragmentai, užkalbėjimai, sutartinių motyvai įsipina į gyvenimą šiandien, nuspalvinti moters ir motinystės patirčių, ir nepalieka abejonių, kad daugiasluoksnė meno prigimtis leidžia atgaivinti tai, kas likę tik prisiminimų apydėmėse, o vartai gali būti interpretuojami kaip perėjimas iš vieno būvio į kitą: skausmingas, bet gražus“.
Vytautas Kaziela „Alyvmedžiai“
„Uteniškio poeto knyga apie neišvengiamą suvokimą, kad, nurimus aistroms, gyvenimas bet kada gali baigtis, apie fizinį skausmą ir kūniškas senatvės patirtis, buvimą čia ir dabar, liudijantį išmintį, grįstą ne pamokymais, o tylos pauzėmis tarp eilučių, kai nebereikia slėptis ir prisidengti: tai yra tikroji transcendencija, – rašo literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė. – Svarbi krikščioniška simbolika, namų ‒ dangiškų ir žemiškų ‒ motyvas, tikėjimo klausimai, į kuriuos atsakyti galiausiai turi pats žmogus.“
Giedrė Kazlauskaitė „Gintaro kambarys“
Pasak literatūros kritikės Neringos Mikalauskienės, G. Kazlauskaitės naujausia knyga – „intelektualiosios poezijos pavyzdys. Autobiografiškumu ir išpažintine tematika tik žaidžiama, prisidengiama lyg kauke bandant nuslėpti šiandienos žmogui būdingą egzistencinį sąstingį ir tarsi privalomą „įsirašymą“ į šiandienos sociumą. Dabarties laikas ‒ lyg intertekstinėmis citatomis inkrustuotas gintaro dirbinys, kuriame galima įžvelgti praeities „inkliuzus“ ‒ eilėraščių subjektės giminės, senelių ir tėvų istorijų fragmentus, daugelio gyvenimus pakeitusio karo ir sovietmečio represijų atšvaitus, didžiosios istorijos paraštėse likusių ir į užmarštį nugrimzdusių talentingų moterų didikių likimus“.
Alvydas Šlepikas „Mano tėvas žūsta“
„Alvydo Šlepiko knyga – rinktinė, bet ne visai, – sako literatūros kritikė dr. Donata Mitaitė. – Autorius perkūrė ne vieną seniau parašytą eilėraštį, visai ignoruodamas chronologiją sumaišė naujus kūrinius su senais ir sudarė 4 skyrių knygą. Kiekvienas skyrius turi trumpą poetinį prologą, o visa knyga – ir epilogą. Ir klasikinė eilėdara, ir verlibras poetui vienodai gerai paklūsta. Nepaklūsta nebent bėgantis ir brangius žmones nusinešantis laikas, su kuriuo reikia susitaikyti, priimti jo teikiamas gyvenimo, žmonių, pačios kalbos daugiaprasmybes ir kitimus.“