1885 m. kovo pabaigoje (šaltiniuose nurodomos skirtingos dienos) gimė kalbininkas Juozas Balčikonis.
1911 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1911–1913 m. dirbo Vilniuje leistame „Vilties“ laikraštyje. Nuo 1913 m. pradėjo mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais, pasitraukęs į Rusijos gilumą, darbavosi kuriant lietuviškas gimnazijas, leidžiant lietuvišką spaudą. 1918–1920 m. buvo Panevėžio berniukų gimnazijos, 1920–1924 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Nuo 1924 m. dėstė Lietuvos universitete (1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, jis pervadintas Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1944 m. – Vilniaus universitete. 1944–1952 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius. Bene svarbiausias kalbininko darbas – ilgametis „Lietuvių kalbos žodyno“ redagavimas. Nuo 1930 m., perėmęs milžinišką Kazimiero Būgos kartoteką, Balčikonis organizavo žodyno rengimo ir žodžių rinkimo darbą. Bendrinės lietuvių kalbos norminimui svarbi J. Balčikonio pedagoginė veikla ir vertimai: jis išvertė Hanso Kristiano Anderseno, Brolių Grimų, Vilhelmo Haufo, Šarlio Pero ir kitų klasikų pasakas.[1]
Išsamesnį pasakojimą apie J. Balčikonio darbus rasite čia (parengė Valerija Paškauskienė, NMA): http://www.lma.lt/uploads/Biogramos/Balcikonis_J.pdf
J. Balčikonio darbus liudija ir Epaveldas:
Aukso dievaičiai / M. Baluckis. – 1908. – 100 p. – („Vilties“ išleidimas) [vertimas]
Brolių Grimmų pasakos. T. 2 / su P. Grot-Johanno ir R. Leinveberio paveikslais. – 1926 [vertimas]
J. Balčikonio anketa Vilniaus įstaigų darbuotojams [prašymas prisidėti prie „žodyno talkos“]
Lietuvių kalbos žodyno Mokslinės pagalbinės komisijos posėdžių protokolas Nr. 01 (1942-09-23). – 1942-09-23 [epavelde galima rasti dar kelis protokolus]
„Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa“ (2 leidimas). – 1956