Autorius: LS

Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas

Balandžio 10 d. (trečiadienį) 17 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyks renginys „Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas“, skirtas Lietuvių enciklopedijos 60-čiui paminėti. Šis renginys – dalis Lietuvos politinės minties paveldo paskaitų ciklo.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Bus demonstruojama dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius, Kęstutis Girnius pasidalins atsiminimais apie filosofą Juozą Girnių – ilgametį Lietuvių enciklopedijos redaktorių.

Šis renginys viešas, tad kviečiame visus! enciklopedija

TSPMI / Vokiečių g. 10, Vilnius / 402 aud. (Konferencijų salė)

>

Garsais įamžinta senelio gyvenimo istorija

charles halka2010 m. pavasarį Lietuvos rusų dramos teatre prasidėjęs festivalis NOA savo savaitės renginių ciklą pradėjo dviejų veiksmų opera „Julius“. Tai JAV gyvenančio lietuvių kilmės kompozitoriaus Čarlzo Halkos (Charles Halka) kūrinys, paremtas tikrais įvykiais, susiklosčiusiais po Antrojo pasaulinio karo. Operos veikėjų prototipu tapo Juliaus Jušinsko, šios operos kompozitoriaus senelio, šeima. Kviečiame plačiau susipažinti su operos autoriumi Karilės Vaitkutės interviu: I dalis, II dalis.

Tarptautinė vaikiškos knygos diena

LD652Šiandien pasaulyje minima tarptautinė vaikiškos knygos diena. Vaikystė asocijuojasi su linksmybėm, spalvom, ir nerūpestingumu, tad ir vaikiškos knygos dažniausiai žavi savo ryškumu. O ką tokios knygos veikė garsios diplomatų šeimos lentynose?

Abu Lozoraičių sūnūs gimė Berlyne, o netrukus Stasiui Lozoraičiui gavus patikėtinio darbą Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su šeima išsikėlė į Romą. Lietuvoje vaikai praleido tik šešerius ar septynerius metus, tad vaikiškų knygelių kolekcija buvo kaupiama kartu su diplomatinėmis – jau Romoje. Jų vaikiškai mielos pravardės Bamo ir Pupa įamžintos knygų dedikacijose.

Įdomią rinkinio dalį sudaro Stasio Lozoraičio anūkės, Kazio Lozoraičio dukros Dainos knygelių kolekcija. Daina gimė mišrioje šeimoje, todėl vaikiškų knygelių turėjo tiek italų, tiek lietuvių kalbomis. Močiutė Vincenta Lozoraitienė daug laiko praleisdavo skaitydama su anūke lietuviškai, mokė ją iš sovietinių elementorių, kuriuos cenzūruodavo pati (pvz. Sakinyje „Ūžia traktorius kolūky“, ji nubraukė „kol-“ ir paliko tik „ūky“). O kaip gi gyvenant Italijoje neskaityti Pinokio originalo kalba!

Įvairių kalbų ir laikotarpių vaikiškos knygos – Lozoraičių kolekcijoje:

  • Le avventure di Pinocchio : storia di un burattino / C. Collodi ; illustrazioni di Attilio Mussino. Firenze, 1931.
  • Storielle di animali / Nonno Ebe. – Milano, 1939.
  • Jerican & Brindisi / Pascale Claude-Lafontaine. – Paris, 1969.
  • Il re dei pesci / Ludwig Bechstein ; illustrazioni di Romana Giromella-Rota. – Roma, 1966.
  • Le cartocomiche : [60 personaggi in cerca di un paio di forbici] / di Aurelio Pellicanò ; disegni di Cesare Priori. Verona, 1973.
  • Le avventure di Pinocchio / di C. Collodi ; disegni a colori di Attilio Mussino. Firenze, 1934.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui – 30

ltscSvarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.

Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.

Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!

Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas, prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas,
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas

 

Citata pasaulinės poezijos dienos proga

Alfonsas Nyka-NiliūnasTurbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000. Vilnius, 2009, p. 33