Svarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.
Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.
Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Turbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /
Lituanikos skyriaus fondą papildė Lietuvos istorijai skirta studija – Ch. Westerhoffo monografija „Priverčiamieji darbai Pirmajame pasauliniame kare: Vokietijos darbo jėgos politika Lenkijoje ir Lietuvoje 1914-1918“.
Baroko laikų kompozitorius Leonardo Vinci gimė Italijoje apie 1690 m. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro komiškos operos. Šalia to jis sukūrė ir keletą oratorijų, kantatų. Paprastai jo operos sudarytos iš daugybės arijų. Tuo pasižymi ir jo opera Gismondo re di Polonia (1727 m.), kuriai libretą parašė Francesco Briani (pagal šio autoriaus libretą ir Antonio Lotti muziką pirmoji šios operos versija buvo pastatyta Venecijoje 1708 m.).
2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?