Naujas žvilgsnis į groteską Vidurio ir Rytų Europos literatūroje

L. Katkus. V. Braziūno nuotraukaMetų pabaigoje literatūrologas Laurynas Katkus mus pradžiugino vertinga dovana – naujutėle knyga „Grotesque Revisited“.

Grotesque Revisited

Ši knyga – grotesko ir satyros tendencijoms Vidurio ir Rytų Europos literatūroje skirtas esė rinkinys. Rinkinio tekstai aprėpia skirtingus komplikuotos regiono istorijos periodus – nuo nacistinio režimo iki pokomunistinio laikotarpio, tačiau daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui. Knygoje gausiai analizuojama lietuvių literatūra: Ričardo Gavelio, Juozo Grušo, Kazio Sajos, Juozo Glinskio kūriniai ir net sovietmečiu Lietuvoje leisto žurnalo „Šluota“ satyra. Publikuojami Lietuvos akademikų Algio Kalėdos, Ingos Vidugirytės, Tomo Vaisetos ir L. Katkaus esė.

L. Katkus yra „Grotesque Revisited“ sudarytojas. Veiklus autorius neapsiriboja literatūros analize: M. Mažvydo bibliotekoje taip pat rasite L. Katkaus atliktų užsienio autorių kūrybos vertimų ir paties parašytų eilėraščių bei prozos tekstų. Akademinius ir grožinius literato darbus į darnią visumą sujungia istorinės atminties problematika.

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

Atsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Gruodžio 23 d. gimė menininkas Jonas Mekas

Jonas Mekas

Tą rudenį, – jau buvo pats rugsėjis,

ir ėmė lyti, – mes palikom Wiesbadeną.

Jonas Mekas (g. 1922) – poetas, prozininkas, filmininkas, amerikietiškojo kino avangardo krikštatėvis. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, dirbo laikraščių redakcijose, lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–47 m. Mainzo universitete filosofijos ir literatūros paskaitų klausytojas. 1946 m. Wiesbadene Leonas Lėtas, Algirdas Landsbergis bei brolis Adolfas Mekas pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsnis“ (iki 1948 išėjo 4 numeriai). 1949 m. persikėlė į JAV, ten dirbo įvairiuose fabrikuose, gamyklose. Mekas mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinių filmų festivalius. 1955 m. dvimėnesinio žurnalo „Film Culture“ leidėjas, redaktorius, publikavo straipsnių JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. 1970 m. įkūrė Anthology Film Archives – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Jonas Mekas – prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, kino festivalių laureatas, apdovanotas premijomis: Lietuvos nacionaline (1995), Niujorko kino kritikų asociacijos (1997), P. P. Pasolini (1997).

Mekas pelnė tarptautinį pripažinimą ne tik už filmus, bet  ir už originalią poeziją. Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė bei ankstyvuoju laikotarpiu su broliu parašytos pasakos. J. Meko lyrikoje autentiškai rekonstruojami gimtosios žemės, namų bei pokarinės Europos peizažai. Poezijoje susijungia daiktiškumas ir juslinės regimybės. Epinis idilių žanras sugeria juslinio lytėjimo autentiškumą, žodis tampa vienintele tikra, spekuliatyvios refleksijos nedeformuota vidaus realybe. Jono Meko kūryba: „Gėlių kalbėjimas“ (1961), „Pavieniai žodžiai“ (1967), „Reminisencijos“ (1972), „Dienoraščiai 1970–1982“ (1985), „There Is No Ithaca“ (1996), „Laiškai iš niekur“ (1997), „Mano naktys“ (2007).

Kviečiame apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre >>>

Filosofinės Alphonso Lingio kelionės

Žmogus turi rinktis: arba grįžti į mylimą vietą, arba atrasti naują. Būtent naujų vietų atradimas mūsų fantastiškai turtingame ir sudėtingame pasaulyje labiausiai mane žavi.

Alphonso Lingis

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės JAV filosofas, Pensilvanijos universiteto profesorius emeritas. Akademiniame pasaulyje A. Lingis žinomas kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino darbų vertėjas į anglų kalbą. Paties A. Lingio filosofinę mintį stipriai paveikė kelionės po Aziją, Okeaniją, Afriką ir Pietų Ameriką. Fenomenologinį žvilgsnį į pasaulio kultūras A. Lingis paįvairina psichologijos, antropologijos, estetikos ir kitų disciplinų žiniomis. Estetika mokslininką domina ne tik kaip tyrinėjimų objektas: pavyzdžiui, A. Lingio knyga „Contact“ – keliaujant po pasaulį padarytų filosofinių nuotraukų albumas. 2010 m. šį albumą pavadinimu „Contact / Prisilietimas“ išleido ir Lietuvos leidykla „Baltos lankos“.

Dvi A. Lingio knygas, kuriose filosofinius tekstus papildo paties autoriaus įvairiuose pasaulio kraštuose užfiksuoti vaizdai, nuo šiol rasite Lituanikos skyriuje. Kviečiame pavartyti!

Violence and Splendor

The First Person Singular

Sulaukėme laiškų …

atsiliepimaiŠį rudenį Lituanikos skyrius parengė dvi virtualias parodas, skirtas Pasaulio lietuvio ir Lietuvių enciklopedijos sukaktims. Jubiliejaus proga sveikinome visus Pasaulio lietuvio redaktorius, bendradarbius, skaitytojus, ir kvietėme aplankyti parodą, skirtą leidinio 50-mečio sukakčiai. Gerų žodžių sulaukėme iš Venesuelos ir Brazilijos lietuvių bendruomenių pirmininkų. JAV lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė džiaugiasi naujiena: „Ačiū, persiunčiau visoms JAV LB apylinkėms – įdomi informacija“.

Taip pat kvietėme artimiau susipažinti su „Lietuvių enciklopedijos“ rengimo istorija, leidėjo Juozo Kapočiaus asmenybe ir veikla, kurią iliustruoja garso ir vaizdo įrašai, archyviniai dokumentai ir fotografijos parodoje „Lietuvių enciklopedijai – 60“. Paroda sulaukė daug gražių atsiliepimų. Dr. Kristina Ūsaitė: „Dėkoju už galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų išeivijos lobynais“. Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė Mirga Girnius: „Skamba labai įdomiai. Sveikinu.“

Žinoma, mums svarbios ir leidėjų artimiausių žmonių nuomonės. Arūnas Pabedinskas, J.Kapočiaus vaikaitis: „Aš ir šeima esame labai dėkingi, kad senelio pastangos nėra užmirštos“.

Nuorodas į parodą socialiniame tinkle facebook mielai dalijosi JAV lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network, Pasaulio lietuvis, Lietuvių kultūros atašė Londone.

Džiaugiamės, kad aplankėte šias parodas ir prisidedate prie išeivijos paveldo sklaidos!