Autorius: LS

Iš Lituanikos fondų: JAV lietuvio Marko Laitos fotografijų albumas

photo_MLLituanikos skaitykla neseniai praturtėjo JAV gyvenančio lietuvių kilmės fotografo Marko Laita (1960) fotografijų albumu „Sea“. Markas Laita augo Detroite ir Čikagoje. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Markas laisvalaikiu fotografuodavo roko koncertus Čikagoje ir Milvokyje. Vėliau jis baigė fotografijos studijas Čikagoje, Kolumbijos koledže. Baigęs koledžą, jis pora metų dirbo komerciniu fotografu Čikagoje. 2010 m. pasirodė jo portretų albumas „Equal created“, prie kurio jis dirbo 8 metus. Vėliau jis išleido fotografijų albumą „Sea“ jūros gyvūnų tematika. Trečioji jo knyga „Serpentine“ pasirodė šiais metais. Šio fotografo kūriniai buvo eksponuojami įvairiose JAV ir Europos galerijose.

Naujieną parengė Jonas Rimka

Desktop3

Naujos istorinės studijos Lituanikos skaitykloje

Lituanikos fondai nuolat pasipildo naujomis knygomis. Šį kartą supažindiname su naujomis, istorinėmis studijomis.

Jarosław Nikodem studijos Witold Wielki Książę Litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430) tyrimo laikotarpis – vėlyvieji viduramžiai. Darbe kalbama apie apie vieną svarbiausių figūrų vidurio ir rytų Europos istorijoje – kunigaikštį Vytautą. Jarosław Nikodem taip pat kalba apie Kęstutaičių dinastiją, Vytauto sąsajas su Vladislovu Jogaila, Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.

Shaul Stampfer knyga Lithuanian Yeshivas of the Nineteenth Century : Creating a Tradition of Learning yra pirmoji tokia dokumentuota, sistemiškai analizuojanti mums kiek mažiau žinomą laiką ir objektą – ješivas (žydų dvasines seminarijas). Tyrimo laikotarpis apima 1802-1914 metus. Darbas grindžiamas gausiais moksliniais šaltiniais: įvairiais dokumentais, straipsniais spaudoje, atsiminimais, pristatomas socialinis ir kultūrinis kontekstas.

Vokiečių mokslininkas Michael H Kohrs studijoje Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-)Partei: Die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der … in Litauen 1924 bis 1940 rašo apie po I pasaulinio karo susiformavusį autoritarinį režimą, Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimą (LTS), jos reikšmę, sąjungos lyderį Antaną Smetoną. Studija suteikia svarbių žinių apie užsienio bei vidaus ekonominės politikos pokyčius tarpukariu. Kviečiame skaityti!

Naujos knygos

Antanas Škėma: „Esu persodintas akacijos krūmas“.

SkemaEgzilis yra eksperimentinė laboratorija, kurioje išbandoma viskas, su kuo susidurs daugelis ateities žmonių savo brendimo kelyje, – ne tik dėl okupacijų, bet ir dėl globalizacijos.

Česlovas Milošas

Antanas Škėma gimė 1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkijoje. Iki pirmo pasaulinio karo su šeima ten ir gyveno, vėliau kurį laiką dar gyveno Rusijoje ir Ukrainoje. 1921 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Antanas Škėma mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, tačiau metė ir 1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į V.Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Vėliau Škėma jau buvo priimtas į Kauno Valstybės teatrą. Ten vaidino 1936-1940 m., o 1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus Valstybės teatre. A. Škėma vaidino beveik visuose to meto spektakliuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur aktyviai veikė įvairiuose lietuvių sambūriuose: Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV, kur dirbo įvairius fizinius darbus (fabriko darbininkas, lifto aptarnautojas), tačiau kūrybinės veiklos neapleido. Antanas Škėma vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, rašė meninę prozą, dramaturgiją bei literatūros kritiką. 1960-1961 m. dirbo Vienybės redakcijoje. Antanas Škėma žuvo autokatastrofoje 1961 m.

Lituanikos skaitykloje galite rasti žymiausius rašytojo Antano Škėmos kūrinius. Kviečiame!

Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui

Lietuviu_enciklopedijaŠiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica” tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.  Toliau skaityti „Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui”

Akimirkos iš XVI BaltHerNet seminaro

balt1Lapkričio 8-9 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko XVI  nevyriausybinės organizacijos Baltijos šalių paveldo tinklas (BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Šį kartą seminaras subūrė gausų Baltijos šalių kultūros darbuotojų ratą, sulaukta jaunųjų mokslininkų iš JAV, Suomijos. Sveikino žodį tarė BaltHerNet valdybos narė Maarja Merivoo-Parro bei šios organizacijos viceprezidentė, Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.  Toliau skaityti „Akimirkos iš XVI BaltHerNet seminaro”

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė – Nacionalinės bibliotekos viešnia

IMG_0476Š.m. lapkričio 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene aptartos aktualios lietuvių diasporos kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo problemos, Lietuvoje ir užsienyje saugomo dokumentinio paveldo skaitmeninimo, kuriant vieningą skaitmenintą jo turinį, vystymo perspektyvos.

PLB vadovė išsakė paramą Nacionalinės bibliotekos vykdomai ilgalaikei lietuvių diasporos dokumentinio paveldo archyvo kaupimo ir išsaugojimo politikai, išreiškė iniciatyvą skatinti užsienio lietuvių organizacijų atstovus prisidėti prie dokumentinio paveldo identifikavimo bei surinkimo, siekiant pildyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomą publikuotų dokumentų archyvinį fondą, veiklų.

Generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė pasveikino p. Danguolę Navickienę, lapkričio 19-ąją švenčiančią jubiliejinę sukaktį, linkėdami daug energijos ir ištvermės puoselėjant ir tvirtinant lietuvybę ir tautinį tapatumą užsienio lietuvių bendruomenėse, sprendžiant aktualius ir sudėtingus PLB iškylančius uždavinius, išreiškė viltį, kad susitikimas taps ateities abipusiai naudingų projektų pradžia.

Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo data siejama su 1949 m., kai buvo priimtas pagrindinis pasaulio lietuvių įstatymas – Lietuvių Charta.

Danguolė Navickienė yra šešioliktoji PLB valdybos pirmininkė, išrinkta 2012-2015 m. laikotarpiui.