Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis

DžiunglėsVasario 21-ąją mugės dalyviams pristatytas naujausias 1906 m. amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimas, kurį parengė ir publikavo leidykla „Aukso žuvys“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Pirmosios lietuvių emigracijos bangos į JAV siužetu paremtas romanas, tapęs klasikos kūriniu, yra susilaukęs ne vieno leidimo ir vertimų į daugelį užsienio kalbų. Iki pasirodant šiam romano lietuviškajam vertimui, skaitytojas galėjo rinktis 1948 m. tuometinės Kauno valstybinės grožinės literatūros leidyklos publikuotą knygos versiją. Tačiau, pasak vertėjos R. Drazdauskienės, „kas 30 metų naujai užaugusiai generacijai reikia savojo klasikos veikalo vertimo“, todėl tikėtina, jog šį, ypatingai lietuvių emigracija išskiriantį dešimtmetį, romanas „Džiunglės“ bus populiarus ir skaitomas ne tik Lietuvoje, bet ir diasporoje.

Knygos pristatyme prisiminimais apie kadaise lankytas, tiesa, tuo metu jau nebeveikusias, tačiau iškalbingai praėjusio laiko istoriją menančias Čikagos skerdyklų vietas, tapusias daugelio XIX a. pab – XX a. pradžios lietuvių emigrantų darbo vieta, dalinosi renginio svečias – poetas Tomas Venclova, taip pat pateikęs ir savo apmąstymus emigracijos sampratos ir reikiamybės tema.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis”

Knygų mugės dienoraštis

Užupio respublikaNepamenu, ar kada nors knygų mugėje buvo tiek lituanikos. Pasitaikydavo, be abejo. Vis dėlto šiemetinė, 14-oji, užderėjo rašytojų ir renginių lietuvių diasporos atstovų ar apie Lietuvą rašiusių kūrėjų knygų gausa. Todėl mugės renginių pastebėjimai sugulė net į keleto dienų užrašus.

Taigi vasario 20-oji. Diena iki mugės.

Lituanikos skyriuje svečiavosi iš Pietų Korėjos į 14-sios Vilniaus knygų mugės renginius atvykęs vienas iš žinomiausių savo šalyje kūrėjų Hailji, kurio romanas „Užupio respublika“, 2009 m. išleistas Pietų Korėjoje, praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą ir pristatytas mugėje šeštadienį, vasario 23 d.

Į biblioteką svečią atlydėjo romano vertėjas Martynas Šiaučiūnas – Kačinskas, 2011 m. Pietų Korėjoje apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją lyginamosios kinų – japonų – korėjiečių kalbotyros srityje. Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis”

Tomo Venclovos bibliografijos rodyklės pristatymas Knygų mugėje

VilniausKnyguMuge2013Ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO duris atvers 14-oji tarptautinė „Vilniaus knygų mugė“. Tai pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimo vieta, reikšmingas kultūros renginys. Knygų mugės programoje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka.

Šiemet mugėje bus pristatytas naujausias bibliotekos leidinys – „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“. Kviečiame visus į knygos pristatymą penktadienį, vasario 22 dieną, 11 val. Renginys vyks konferencijų salėje 5.2. Dalyvaus Tomas Venclova, Kęstutis Nastopka, Donata Mitaitė, Romas J. Misiūnas, leidinio sudarytojos Jolanta Budriūnienė bei Jolanta Garlaitė.

Iki susitikimo „Vilniaus knygų mugėje“!

Kilmingųjų santuokos metinės

1386 metų vasario 18 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, pakrikštytas Vladislovo vardu, būdamas 39 metų amžiaus vedė 12-metę Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Tai buvo numatyta 1385 metais sudarytoje Krėvos unijoje. Politinė santuoka netruko ilgai – 1399 m. Jadvyga pagimdė dukterį Elžbietą Bonifaciją, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Abi buvo palaidotos Vavelio katedroje. Jadvygos mirtis sumenkino Jogailos kaip Lenkijos karaliaus įtaką, tačiau jis liko soste dar 35-erius metus, iki mirties. Ši santuoka amžiams pakeitė Lietuvos istoriją.

Jogaila Jadvyga

Toliau skaityti „Kilmingųjų santuokos metinės”

Sveikiname su Vasario 16-ąja!

musulietuva_galutinis

„Ne vieną tautos šventę turėjome, bet linksmiausia ir brangiausia buvo ji – Vasario 16-oji. Vasario 16-oji buvo savo tautinėmis savybėmis pasididžiavimo, laisvės išsikovojimo, džiaugsmo ir ateities darbams pasiryžimo šventė. Vasario 16-osios šventė švies mums amžiais. Ji bus gyva, kol bus gyva lietuvių tauta.“

1948 m. vasario 16 d. Augsburgo DP stovyklos lietuvių savaitraštyje rašė prelatas Mykolas Krupavičius. Teišsipildo jo žodžiai.

In memoriam. Antanas Lipskis (1917-2013)

Antanas Lipskis2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.

Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.

Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.