Autorius: LS

1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga

Parengė Deimantė Žukauskienė

1896 m. vasario 2 d. gimė rašytojas Balys Sruoga. Pateikiame keletą įdomių faktų apie jį:

  1.  Balio Sruogos artimu bičiuliu buvo rašytojas Vincas Krėvė. Abu profesoriavo Vilniaus universitete, kartu grįždami iš paskaitų, pakeliui dažnai mėgdavo užsukti ir į kavines. Vincas Krėvė buvo išskirtinai žemo ūgio, o Balys Sruoga –  aukštas, stotingas, dėl to abu sulaukdavo nemažai dėmesio ir aplinkinių žvilgsnių.
  2. B. Sruoga –  kandus publicistas, kuris karštai gina savo nuomonę, provokuoja. Spaudai rašė kandžius straipsnius, pasirašinėja skirtingais slapyvardžiais: Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė.
  3. Kūrėjas kurį laiką studijavo Miuncheno universitete. Vokietijoje rašytojas mėgo lankytis menininkų kavinėse, teatruose, galerijose. Poemoje „Miestas“, kuri parašyta ekspresionistiniu stiliumi, užfiksuotas šis Vokietijos didmiestis.
  4. Rašytojas, suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko, pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių ar dujų kameros.
  5. Sunkios patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Knyga sukurta per kelis mėnesius, besigydant rašytojui Birštono sanatorijoje.

Šį Balio Sruogos kūrinį ir daugelį kitų galite rasti virtualioje elektroninio paveldo sistemoje – epaveldas.lt

Saulė ir smiltys / Balys Sruoga. – 1920

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003050649

Dievų takais / Balys Sruoga. – 1923

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003056329

Toliau skaityti „1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga”

Romaino Gary knygos lietuvių kalba

  • Gyvenimas dar prieš akis : romanas / Emilis Ažaras ; iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Navakauskienė. Vilnius : Vaga, 1992

Kiti leidimai  

2-asis patais. leid. Vilnius : Vaga, 2008

2-asis patais. leid. Vilnius : Vaga, 2009

3-ioji laida. Vilnius : Vaga, 2015

Garso įrašas       

Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2014

  • Aušros pažadas / iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius : Baltos lankos, 1999

Kiti leidimai       

[Vilnius] : Lietuvos rytas ; Madrid : Mediasat Group, [2007]

Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2009]

Pakart. laida.Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2010]

5-oji patais. laida.  Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2014]

6-oji patais. laida Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2014]

7-oji patais. laida.Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2016]

8-oji laida. Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2016]

9-oji laida. Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2018]

Brailio raštu       

Vilnius : Brailio spauda, 2003

Garso įrašas       

Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 1999.

Toliau skaityti „Romaino Gary knygos lietuvių kalba”

1950 m. sausio 28 d. gimė Eglė Juodvalkė

 1950 m. sausio 28 d. gimė poetė, žurnalistė, rašytoja Eglė Juodvalkė. Mirė 2020 m. kovo 28 d., sulaukusi septyniasdešimtmečio. Po kelių mėnesių mėnraštis „Metai“ (Nr. 5/6) publikavo jautriai parašytą Žydronės Kolevinskienės tekstą „Nutrūkusi kelionė į Cukraus kalną“. „Skausmingas, reikalaujantis daug valios pastangų ir apsisprendimo nepataikauti ligai buvo E. Juodvalkės gyvenimas. Visada pirmiausia – poezija, o liga buvo šalia tik kaip nematoma, bet jaučiama palydovė: „Jos buvo geros kaimynės, bet viena su kita nekonfliktuodavo.“ Nutrūko Eglės kelionė į Cukraus kalną. Liko knygos. Laiškai. Ir mūsų visų atmintis, išsauganti santūrią Eglės šypseną, subtilų humorą ir saviironiją, norą gyventi gyvenimą. Liko įskaityti ir dar nepublikuoti tekstai“, – rašo Ž. Kolevinskienė.[1]

Verta atkreipti dėmesį į poetės pavardę: pavardę Juodvalkytė ji pakeitė į Juodvalkę. Už permainos slypėjo sąmoninga laikysena. Kur būtų galima susipažinti su E. Juodvalkės mintimis šiuo klausimu? Reaguodama į skaitytojos paklausimą, savo poziciją dėl pavardės su -ė Juodvalkė išsakė JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“:  Moterų pavardžių galūnės -ė genezė / Eglė Juodvalkė. Draugas . – 2009, vas. 18, p. 5

Laikraštį ir publikaciją rasite svetainėje „Epaveldas“: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001661471

Toliau skaityti „1950 m. sausio 28 d. gimė Eglė Juodvalkė”

Filosofo Antano Maceinos alter ego – metafizinis poetas Antanas Jasmantas

Nuotrauka iš: Aidai, 1983 m. >>

1908 m. sausio 27 d. gimė Antanas Maceina, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų. Kiek rečiau prisimenama, kad Maceina buvo ir poetas, pasirašinėjo Antano Jasmanto pseudonimu. „Jasmanto eilėraščiai sukasi tame pačiame katalikiškojo (ar plačiau — krikščioniškojo) egzistencializmo rate, iš kurio retai teiškrypsta ir Maceinos filosofiniai interesai. Tačiau Maceina-Jasmantas neperžengia linijos, anapus kurios filosofija virsta prastu menu, o poezija — prastu metafizinių ar etinių teiginių perpasakojimu. Jis aiškiai junta ne tik tų dviejų sričių giminystę, bet ir jų priešingybę. O tai rodo, jog abiejose srityse jis yra saviškis“, – 1983 m., minint A. Maceinos 75 metų sukaktį, rašė poetas Tomas Venclova. [1]

„Poezijos objektas — giliausia šio žodžio prasme — yra būtis. Tai ją poetas pergyvena savo intuicijose ir regėjimuose. Tai ją jis reiškia savo vaizdais ir simboliais. Tai ji sudaro giliausią kiekvieno veikalo turinį“, – teigė pats A. Maceina. [2]

Maceinos-Jasmanto poezija pasidomėti padės „Epaveldas“:

Gruodas / Antanas Jasmantas. – 1965

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003019509

Klajūnas / Antanas Jasmantas. – 2001

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002975511

Toliau skaityti „Filosofo Antano Maceinos alter ego – metafizinis poetas Antanas Jasmantas”

186 metai nuo poeto Antano Baranausko gimimo

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo ?

1835 m. sausio 17 d. gimė Antanas BARANAUSKAS – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas. Jo poema „Anykščių šilelis“ ir šiais laikais įkvepia talentingus kūrėjus: kūrinį savaip interpretavo Rolandas Kazlas (ir pakeleiviai), Vidas Bareikis, „Liūdni slibinai“ (dabar aktorių trio jau išėjęs atostogų „nuo bendro gyvenimo“)… Netgi nuskambėjo korėjiečių kalba! Dalijamės keliais video (juos atrinko Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė).

Gal pastebėjote dar kažką įdomaus?..

Konkursas „Pasimatuok klasiko akinius!“ tęsiasi

Kviesdama paminėti rašytojų sukaktis, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020-ųjų pabaigoje paskelbė pirmąjį literatūrinių imitacijų (pastišo) konkursą. Šiuo konkursu siekiama atkreipti dėmesį į iškiliausių mūsų literatūros talentų kalbą,  jų stilistinę meistrystę, taip pat paskatinti įamžinti dalyvių individualias patirtis. Konkursas tęsiasi – darbus galite siųsti iki sausio 31 dienos.

Mieli lietuvių literatūros klasikos mėgėjai, jūsų objektas yra praėjusių metų sukaktuvininkų – Žemaitės (175 m. sukaktis), Jurgio Savickio (130 m. sukaktis) ir Henriko Radausko (110 m. sukaktis) – tekstai. Pasirinkite vieną kurio nors iš šių rašytojų kūrinį ir jį perrašykite, siekdami perteikti savo pačių šiandienio gyvenimo atspindžius: savo išgyventas patirtis, pasikeitusios kasdienybės ženklus, įdomiausius nutikimus, išgyvenimus.

Toliau skaityti „Konkursas „Pasimatuok klasiko akinius!“ tęsiasi”