Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės

Šiemet minimos vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių balandžio 30 d. susidomėjusius subūrė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.


D.Vaitiekūnas pristatė A. Nykos-Niliūno dienoraščių fragmentus

Renginyje daugiausia dėmesio sutelkta į frankofoniškus A. Nykos-Niliūno kūrybos kontekstus: poeto atliktus prancūzų autorių kūrybos vertimus į lietuvių kalbą, jo santykį su Oskaro Milašiaus kūryba, taip pat biografijos detales, atliepiančias romanistikos studijas Lietuvoje ir pirmąsias pažintis su prancūzų dėstytojais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus inicijuotame renginyje patys skyriaus darbuotojai pateikė platų, įvairius žanrus aprėpusį A. Nykos-Niliūno asmens bei kūrybos, vertimų pristatymą ir interpretavimą: nuo mokslinio pranešimo iki poezijos vertimų skaitymų ir dainų, kuriomis virto poeto eilės, atlikimo.

Toliau skaityti „Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės”

A. Nykos-Niliūno šimtmečiui skirtos popietės programa

  • P. Ž. Beranžė daina „Paukščiai“ (vert. A. Churginas).
  • V. Budreckaitės pranešimas apie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojus ir A. Nykos-Niliūno studijų metus.
  • Daina „Tyloj“, pagal A. Nykos-Niliūno eilėraštį „Tyli daina“. Muzika – G. Storpirščio.
  • N. Kašelionienė pristato prancūziškuosius A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kontekstus.
  • A. Nykos-Niliūno verstų eilėraščių skaitymai prancūzų ir lietuvių kalbomis. Skaito D. Cidzikaitė ir S. Kavoliūnienė.
  • Daina „Ruduo“, pagal A. Nykos-Niliūno eiles „Man buvo toks sunkus namų tuštumas“. Muzika – V. V. Landsbergio.
Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, kuriame studijavo A. Nyka-Niliūnas, dėstytojai.

Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“

Nykos-Niliūno prancūziškieji kontekstai

2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2

Unė Baye – „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė

Šių metų kovo mėnesį, daugelyje pasaulio šalių minimą kaip Moterų istorijos mėnesį, Europos kultūros paveldo skaitmeninė biblioteka „Europeana“ pasitiko parengusi keletą tekstų, skirtų menui, kultūrai ir mokslui nusipelniusioms moterims. Tarp tokių moterų, kaip aukštosios mados kūrėja italė Elsa Schiaparelli, rašytoja, literatūros teoretikė ir filosofė Ponia de Staël, lenkų dailininkė Olga Boznańska, pateko ir lietuvė – prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV ir Europos kino ir teatro padangėje sužibėjusi aktorė ir režisierė Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė, geriau žinoma sceniniu Unės Baye vardu.


Paryžiaus teatro naujienų žurnalo „La Rampe“ 1929 m. birželio numeris su Unės Baye portretu viršelyje, 1929 m.

Tekstas apie Unę Baye „Pasaulis buvo jos scena: nepakartojamas Unės Baye gyvenimas“, kuriam parinkta Williamo Shakespeare’o garsios sentencijos „Visas pasaulis yra teatras“ parafrazė, pasakoja apie lietuvės gyvenimo kelią, kuris nuo mažo Laukminiškių kaimo netoli Kupiškio vingiavo per Panevėžį, Sankt Peterburgą, Kauną, Čikagą, Holivudą, Niujorką, Londoną, Paryžių, Kuibyševą (dab. Samara) ir atgal į Kauną. Pasakojime daug dėmesio skiriama Unės Baye karjerai teatre ir jos ryšiams su garsiausiais to meto JAV ir Europos menininkais, politikais ir aukštosios visuomenės atstovais, kaip antai Konstantinas Balmontas, Johnas Gielgudas, Alessandro Brissoni, Doloresa Cassinelli, Sarkis Katchadourianas, Anita de Caro, Mila Cirul, Johnas Wyse’as, Jacques’as Devalis, Didieras Daix, Bernardas Grasset, grafienė Vera Tolstoj, Fiodoras Komisarjevskis ir kiti.

Pasakojimą apie pasaulio sceną trumpam užkariavusią lietuvę iliustruoja nuotraukos, spektaklių afišos ir programėlės iš Unės Babickaitės-Graičiūnienės fondo, saugomo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Visą tekstą apie Unę Baye anglų kalba galima rasti čia >>.

Tekstas yra šių metų vasario mėnesį baigto įgyvendinti tarptautinio „Europeanos“ projekto „Migracija mene ir moksle“ („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“) dalis. Projekto, kuriame dalyvavo ir Nacionalinė biblioteka, tikslas – parodyti, kaip migracija iš Europos ir į Europą bei pačiame žemyno viduje prisidėjo prie europietiškos kultūros ir visuomenės raidos.

Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai  neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]

Toliau skaityti „Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“”