Be kategorijos – Puslapis 28

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: JAV. Paskaitos įrašas

subacius2 Lapkričio 4 d. Nacionalinė biblioteka pakvietė į antrąją „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ paskaitą. Lapkričio mėnesio svečias – prof. dr. Giedrius Subačius, knygos „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006) autorius – pristatė savo tyrimus apie konkrečias vietas, kuriose vyko Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ (1905) aprašytas gyvenimas ir darbas, apie žmones, kuriuos tuomet jaunas žurnalistas buvo sutikęs, su kuriais kalbėjosi ir kurie jį įkvėpė savo veikėjais pasirinkti lietuvius.

Paskaitos VIDEO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=5qiNTJuylRY

„Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“: Prancūzija ir frankofoniškos šalys. Paskaitos įrašas

Spalio 19 dieną Nacionalinėje bibliotekoje prof. dr. Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė susirinkusiems pasakojo apie lietuviškus ženklus Prancūzijoje ir frankofoniškose šalyse.

Paskaitos AUDIO ĮRAŠAS: http://bit.ly/2dCPkoX

Daugiau renginio akimirkų: http://bit.ly/2envFHW

Kalba prof. dr. Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Andriaus Grigalaičio nuotr. — Kalba prof. dr. Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.
Andriaus Grigalaičio nuotr.

Prasidės renginių ciklas „Metai“ bibliotekoje“

Spalio 17 dieną, pirmadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos rašytojų sąjunga, kviečia į pirmąjį susitikimą su žurnalu Metai ir jo kūrėjais.

Kiekvieną mėnesį vyksiančiame renginyje „Metai bibliotekoje“ dalyvausiantys žurnalo vyr. redaktorius Antanas Šimkus ir autoriai pristatys naujausio sąjungos leidžiamo mėnraščio Metai numerį.

unnamed-4

Renginio vieta – LNB 5 a. meno erdvė 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Renginys atviras.

Numatoma renginio trukmė – 1 val.

Gromata iš Amerikos

Parengė Arida Riaubienė

„Ūkininke“ 1892 m. buvo išspausdintas „seno amerikono“ Antano Bendoraičio laiškas, kuriame laiško autorius pastebėjo, kad žmones keliauti už marių labiausiai traukia į Lietuvą atsiųsti „pagyrų“ laiškai ir fotografijos. Laiško autorius prašė netikėti pasakojimais, nes žmonės iš adatos vežimą „prisirenčia“:

Bendoraitis, A. Gromata iš Amerikos. Ūkininkas, 1892, birž.-liep. (nr. 6/7), p. 246

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=115694&biRecordId=13071

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ apie nesvetingai sutinkamus emigrantus Amerikoje

Parengė Arida Riaubienė

Emigrantų padėtis visais istoriniais laikotarpiais nebuvo stabili. „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ 1891 m. išspausdino Lietuvos sūnumi prisistačiusio K. Romanausko laišką, kuriame jis pasakojo apie nesvetingai sutinkamus į JAV atvykusius žmones. Laiške taip buvo rašoma apie emigrantus:

Szimet 20 dieną liepos m. atvažiavo 2 palioku ir 1 lietuvis į Ameriką ir atsisuko į Roanoką. Cze jie vaikszcziojo szen, vaikszcziojo ten, niekur neužtiko nei paliokų nei lietuvių, nes cze jų nebeprisilaiko, o kapeikos visi trys nebeturėjo nei prie duszios. Vaikszcziojo jau treczią dieną badmiriaudami – susisznekėti nei su vienu negali; vaikai angliku pradėjo mėtyti su akmenimis ir szaukti ant jų: „hello grinhou!, hello grinhou!“ etc. (ei szviežias atėjūnas, durnas žmogus!). Ir teisingai, kad būtų anglikų vaikai neįviję į tą kromą, kuriame asz buvau, užtikro būtų badu numirę (kaip nesykį jau teip atsitiko). Szit tau mielaszirdingi Amerikoje žmonės! Iszvydęs asz juos negalėjau graudume isztverti, žiūrėdamas ant jų nelaimės. Žinoma, kiek galėjau pagelbėjau tuos nelaimingus. Bet kas žino kur kas eina ir keliauja, ar eis kas jeszkoti tokių nelaimingų, o juk tokių isz Lietuvos keliauninkų nemaž į Ameriką keliauja“.

Pateikdamas liūdną emigrantų gyvenimo vaizdą, žinutės autorius ragino tautiečius, neturinčius Amerikoje giminių ar draugų, pasilikti namuose, nekeliauti į „pienu plaukiančiąją žemę“.

Romanauskas K. „Dėl visuotinės žinios išeinantiems į Ameriką …“. Lietuvos sunus K. Romanauskas. ŽLA, 1891, rugp. 15 (nr. 16), p. 128

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35007&biRecordId=4036

Apie poeziją ir poetus

Gegužės antrojoje pusėje tradiciškai vyks didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – „Poezijos pavasaris“. Ką šiuolaikiniams lietuvių poetams reiškia poezija? Minčių apie poezijos vaidmenį paieškojome kūrėjų duotuose interviu.

poezijos-paukšte

Vladas Braziūnas

„Man poezija yra ta, kurią nujaučiu tokią esant. Kurią pats sau poezija ir pavadinu. Kuri laimingo atsitiktinumo dėka nepraėjo pro ausis, many suskambo. Kitam šitaip kita, kitokia. Pasitaiko, kad jo ir mano pasirinkimas sutampa. Retai. Bet vis tiek smagu.“

Jurgita Jasponytė

„Man atrodo, jog visi tekstai ateina iš vidinio jausmo intensyvumo. Nesvarbu ar tai liūdesys ar džiaugsmas, tai neprivalo būti nei didelė kančia. Svarbu pats intensyvumas. Tekstai yra tai, kas nesutelpa manyje, kas yra šiek tiek daugiau.“

Vainius Bakas

„Poezijai reikia žmogaus, to adresato, abonento, kuris kažkur, kitame laido gale, klausosi tavo žodžių. Poezijai reikia, kad kas nors atsilieptų, kai skambina, kad pakeltų ragelį, kad pakeltų… tai, ką vienam būtų sunku pakelti.“

Donaldas Kajokas

„Šiuo metu man artimiausias toks apibrėžimas: poezija – tai energetikos paėmimas, patalpinimas žodžiuose ir tokių sąlygų sudarymas, kad kitas žmogus, prisijungęs prie tų žodžių, pajustų tą pačią energetiką.“

Aidas Marčėnas

„Rašydamas poeziją, tu visų pirma susiduri su asmenybės problema – su žmogaus demonais ir angelais, kurie jį lydi visą gyvenimą. Tokia yra šio gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme žodį „poetas“ ištardavau ir kaip pasiteisinimą – „esu poetas, galiu sau tą ir tą leisti“. Antrąjį veiksmą praleidau bufete. Trečiame veiksme galvoju kitaip. Anksčiau ar vėliau supranti, kad būti poetu ir yra būti žmogumi, nors į žmogiškąjį lygmenį tave galbūt iškelia ne tavo gyvenimas, o tavo kūryba.“