Rugsėjo 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykusi diskusija „Apie viltį, laiką ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, surengta minint T. Venclovos 80-metį, sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Dalinamės pirmaisiais jubiliejaus-diskusijos atgarsiais: daugelio pageidautu renginio įrašu, reportažais bei įvairaus pobūdžio tekstais.
Jubiliejinis Tomo Venclovos renginys: video įrašas
LRT, Panorama: Venclova jubiliejų šventė sausakimšoje bibliotekos salėje
Pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur vyko poeto jubiliejinis vakaras, buvo sausakimša. Visi norintieji pasiklausyti T. Venclovos netilpo salėje ir klausėsi pokalbio bibliotekos vestibiulyje.
15min: Justina Rimkutė. Tomas Venclova: „Iš dviejų pilietybių, kurias turiu, labiau didžiuojuosi lietuviškąja“
Poetas T.Venclova, diskusijos pradžioje sakė: „Susirinko daugiau žmonių, nei tikėjausi. 80 metų nėra pats linksmiausias amžius, jei kartais bus 90 metų jubiliejus – bijau, kad būsiu blogesnės fizinės ir psichologinės būklės. O dabar – rašau diena iš dienos. Dalyvauju literatūros vakaruose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.“
Bernardinai: Donatas Puslys. Tomas Venclova kaip paribio žmogus
Portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys.
Vaikštinėjant po Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą menantį Krasnogrūdos dvarą, galima užtikti alėją, kurioje įamžintos tokios asmenybės kaip Arvo Partas, Jerzy Ficowskis, Claudio Magris, Bohdanas Osadčukas. Tarp jų ir Tomas Venclova. Visi jie – Paribio žmogaus titulo laureatai, savo veikla įkūniję pastangą tiesti tiltus tarp skirtingų tautų, kultūrų, religijų, socialinių grupių.
Delfi.ru: Наталия Зверко. Томас Венцлова: я очень рано начал не любить советскую власть
„В Литве ситуация лучше, чем в Польше, Венгрии, России, Беларуси или даже в Америке. Из двух гражданств, которые у меня есть, я больше горжусь литовским”, – сказал на литературном вечере в Вильнюсе выдающихся литовский поэт, переводчик, литературовед, эссеист, диссидент и правозащитник Томас Венцлова, который 11 сентября отметил свое 80-летие.
Balandį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pratęsė renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“, pakviesdama į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.
Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.
Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
Knygos prisatymas: Tomas Venclova su žurnalistu Pranu Morkumi bei istoriku prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu
Lapkričio 4 d. Nacionalinė biblioteka pakvietė į antrąją „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ paskaitą. Lapkričio mėnesio svečias – prof. dr. Giedrius Subačius, knygos „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006) autorius – pristatė savo tyrimus apie konkrečias vietas, kuriose vyko Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ (1905) aprašytas gyvenimas ir darbas, apie žmones, kuriuos tuomet jaunas žurnalistas buvo sutikęs, su kuriais kalbėjosi ir kurie jį įkvėpė savo veikėjais pasirinkti lietuvius.
Spalio 19 dieną Nacionalinėje bibliotekoje prof. dr. Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė susirinkusiems pasakojo apie lietuviškus ženklus Prancūzijoje ir frankofoniškose šalyse.