Diasporos tyrėjams – Lituani(sti)ka

Vytas Valaitis – pasaulio įžymybes įamžinęs JAV lietuvis

Pasak Pauliaus Jurkaus, XX amžiaus šeštajame–septintajame dešimtmetyje Vytas (Vyt) Valaitis buvo bene vienintelis lietuvis, sutikęs visas pasaulio įžymybes. Tarp Valaičio padarytų nuotraukų yra tokių žmonių kaip muziko Pablo Casalso, dailininko Hanso Hofmanno, aktoriaus, komiko Dicko Gregory, dramaturgo Edwardo Albee, pirmosios JAV ledi Claudios Alta Johnson, JAV prezidento Johno F. Kennedy šeimos narių portretai. JAV lietuvio fotoaparatas būtų įamžinęs ir popiežių Paulių VI, deja, nespėjo – fotografas mirė motociklo avarijoje Niujorke 1965 metų spalio 4 dieną, tą pačią dieną, kai turėjo fotografuoti katalikų bažnyčios vadovą. Jam tebuvo 34 metai.

Vyto Valaičio autoportretas, „Draugas“, 1966 m. kovo 12 d., p. 3.

Pasak „Saturday Evening Post“, Valaitis buvo talentingas fotografas, kurio darbai pasirodė didžiuosiuose žurnaluose, tokiuose kaip LIFE, „Sports Illustrated“, „Newsweek“, „Look“, „Paris Match“, „US News and World Report“, 1961, 1962 ir 1966 metų leidinyje „Photography Annual“.

1965 metų spalio 30 dieną laikraštyje „Draugas“ pasirodžiusiame nekrologe Jurkus fotografą įvardijo kaip pirmąjį lietuvį fotografą, kuris pasiekė tokio žinomumo JAV visuomenėje, ir vieną geriausių to meto fotografų šalyje.

Vytas Valaitis gimė 1931 metų vasario 4 dieną Kaune. Gimnaziją pradėjo lankyti Vilkaviškyje, dėl prasidėjusio karo mokslus tęsė Grėvene, Vokietijoje, vidurinę mokyklą baigė 1951 metais jau Amerikoje – Amsterdame, Niujorko valstijoje. 1959 metais baigė fotografijos meno studijas Ohajaus universitete. Dar būdamas studentas, 1957 metais lietuvis laimėjo tarptautinę premiją už nuotrauką, kurią jis padarė eidamas Niujorko gatve. Tąkart lietuvį išgarsinusioje nuotraukoje jo fotoaparatas pagavo du gatvėje žaidžiančius berniukus. Iškart po studijų Valaitis apsigyveno Niujorke, ketverius metus dirbo žurnale „Newsweek“. Dirbdamas šį darbą, turėjo progos fotografuoti Amerikos kongresmenus, senatorius. Jam ne kartą teko būti Baltuosiuose rūmuose, jis fotografavo prezidento Kennedy laidotuves, važinėjo su prezidento Lyndono B. Johnsono rinkimine kampanija. Išėjęs iš žurnalo, Valaitis dirbo laisvai samdomu fotografu. Vienas amerikiečių žurnalas lietuvį pristatė kaip vieną geriausių laisvai samdomų Amerikos fotografų.

„Dainuojantis lietuviškasis, akademinis jaunimas Urbanoje“, Draugas, 1966 m. kovo 12 d., p. 3.

Valaitis daug keliavo – ne tik po Ameriką, bet ir Skandinaviją, Izraelį, lankėsi Romoje, Paryžiuje. Iš visur parsivežė šūsnį fotografijų. Nevengė fotografuoti ir Amerikos lietuvių gyvenimo. Bendradarbiavo su žurnalu „Ateitis“, fotografavo 1957 metais Čikagoje vykusią pirmąją JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventę, sudarė jos nuotraukų albumą. Jurkaus teigimu, Valaitis fotografavo viską, bet labiausiai jis mėgo fotografuoti žmones – ne pasipuošusius, ne sušukuotus, o gyvenimiškus. Žurnalo „U. S. Camera“ redaktorė tai išsakė dar kitais žodžiais: Valaitis su savo aparatu nebuvo tik faktų, momentų metraštininkas. Jis ieškojo ŽMOGAUS. Jis norėjo įsiskverbti į žmogaus vidų, pajusti jį ir tik tada užfiksuoti savo fotoaparatu.

Valaičio darbų kolekcija saugoma Jeilio universiteto bibliotekoje, JAV. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas tik vienas su Valaičiu susijęs objektas: lankstinukas „Vyto Valaičio akimis…“, kuris greičiausiai buvo išleistas 1966 metais pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Čikagoje metu vykusios parodos tuo pačiu pavadinimu kaip ir lankstinukas proga.

Lankstinukas „Vyto Valaičio akimis…“, New York, [1966?], Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Daugiau Valaičio darbų rasite čia: https://www.gettyimages.com/photos/vytas-valaitis

Jane Austen – 250: apie vieną įžymų jos sakinį ir šio sakinio vertimus į lietuvių kalbą… Kanadoje

Parengė V.B., padėjo A.M.

Iš BBC mini serialo „Puikybė ir prietarai“ (1995, rež. Simonas Langtonas)

„Viena tiesa yra universaliai pripažinta, būtent, kad jaunam vyrui, valdančiam gerokai turto, yra reikailnga [reikalinga] žmona“, – taip Kanados lietuvė Stasė Prapuolenytė (1913– 2002) išvertė vieną žymiausių sakinių pasaulio literatūros istorijoje[1]. (Originalo kalba: „It is a truth universally acknowledged, that a single man in possession of a good fortune, must be in want of a wife.“) Juo prasideda anglų rašytojos Jane Austen, kurios 250-metis minėtas 2025-aisiais, romanas „Puikybė ir prietarai“ (angl. „Pride and Prejudice“). Šia proga siūlome pasidomėti sakinio vertimais Kanadoje, jo vertėjomis ir dar šiuo bei tuo.

1956-aisiais žurnalas „Moteris“, ėjęs Kanadoje, publikavo trumpą ištrauką iš „Puikybės ir prietarų“ – išverstą pirmąjį skyrių[2]. Nurodyta, kad tekstą „sulietuvino S.P.“[3]. Už inicialų beveik neabejotinai slėpėsi minėtoji Prapuolenytė, tuometė žurnalo „Moteris“ redaktorė. Kiek anksčiau, 1953 metais, žurnale „Aidai“ ji publikavo straipsnį „Didžiausioji anglų beletristė Jane Austen“ [4]. „Jane Austen yra viena iš populiariausių moterų rašytojų anglų literatūroje. Jos populiarumas nėra pigus: savo srityje ji yra pirmos eilės kūrėja – menininkė. Ji yra davusi anglų literatūrai puikiai išbaigtą šeimos gyvenimo romaną“, – rašė straipsnio pradžioje[5]. Prapuolenytė turbūt jau puikiai mokėjo anglų kalbą. Gavusi stipendiją, 1939 m. išvyko studijuoti į Britaniją (remiantis nekrologu, kurį 2003 m. publikavo Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“, studijavo anglų ir vokiečių kalbas), į tėvynę nebegrįžo. 1952 m. pasiekė Kanadą: joje turėjo lietuvių draugų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vakarus, be to, čia gyveno jos pusbrolis su šeima[6]. Rašė poeziją, išleido rinkinį „Mieli žodžiai“[7].

Puslapio fragmentas iš žurnalo „Lietuvių dienos“ (1957, Nr. 9)

Toliau skaityti

Darbas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje buvo mano svajonės išsipildymas

Clara Muñoz

Esu Clara Muñoz iš Argentinos. Mano proseneliai 1920 metais į Argentiną atvyko iš Šiaulių. Programa „Bring Together Lithuania“ pagaliau leido aplankyti savo protėvių šalį. Kazickų šeimos fondo programa siekia suteikti lietuvių diasporai visame pasaulyje galimybę atkurti ryšį su Lietuva, ją pažinti ir dirbti pasirinktoje profesinėje srityje.

Esu bibliotekininkė, šiuo metu studijuoju bibliotekininkystės ir informacijos mokslus bakalauro programoje. Kai teikiau paraišką dalyvauti programoje „Bring Together Lithuania“, specialiai paprašiau, kad mano stažuotė vyktų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Darbas šioje įstaigoje buvo mano svajonės išsipildymas.

Stažuotės metu dirbau Dokumentinio paveldo tyrimų departamente. Departamentui priklausiančio Valstybingumo centro vadovė suformulavo tyrimų užduotis, susijusias su ispanų kalba parašytais tekstais apie „Sąjūdį“, 1990 metų kovo 11 dienos nepriklausomybės deklaraciją ir 1991 metų sausio įvykius. Judaikos tyrimų centrui Argentinos spaudoje ieškojau užuominų apie žydų migraciją ir jos ryšį su kultūrinėmis institucijomis, tokiomis kaip YIVO, kuri veikė tiek Vilniuje, tiek Buenos Airėse. Taip pat bendradarbiavau su to paties departamento Lituanistikos skyriumi, dirbdama su ispanų kalba leidžiamais leidiniais, kuriuose minima Lietuva, jos istorija, kultūra ir mokslas.

Toliau skaityti

Henrikas Nagys Kanadoje

1920-ųjų spalio 12 dieną Mažeikiuose gimė būsimasis poetas Henrikas Nagys. Jo jaunystės metus sujaukė karas. 1944 metais vaikinas įsiliejo į nusprendusių trauktis į Vakarus tautiečių bangą. „Karo baisenybės, DP (taip mes buvom vadinami pokarinėje Vokietijoje – išvietintieji žmonės), buitis ir vargingas įsikūrimas ne savo žemėje – neaprašomi keliais žodžiais“, – prisiminė po kelių dešimtmečių trumpoje autobiografijoje. Šiaip ar taip, įsikūręs Kanadoje, H. Nagys aktyviai įsitraukė į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Dalijamės nuotrauka ir trumpa ištrauka iš istoriko, visuomenininko, literato Vytauto Pluko straipsnio „Henrikas Nagys: poetas-žmogus“, kurį 1986 metų lapkričio numeryje publikavo Los Andžele leistas žurnalas „Lietuvių dienos“ (kalba netaisyta):

„Henrikas Nagys Kanadoje: komercinis menininkas, mokyklos mokytojas, vėliau universiteto dėstytojas, lietuvių visuomenės veikėjas, lietuviškos šeštadieninės mokyklos mokytojas, Montrealio Lietuvių Akademinio Sambūrio daugiametis pirmininkas. Aukštesniųjų Lituanistikos kursų lektorius (kursus lankė 200), Kanados Lietuviu Bendruomenės Kultūros Fondo pirmininkas, “Nepriklausomos Lietuvos” vyr. redaktorius, populiarus paskaitininkas, literatūros vertėjas iš latvių, vokiečių, anglų kalbų į mūsąja, literatūrinių straipsnių autorius periodinėje spaudoje ir eilėje žurnalų, literatūros ir meno kritikas, Santaros garbės filisteris, Lietuvių Rašytojų draugijos laureatas už “Broliai balti aitvarai” poezijos knygą (1970 m.), Vinco Krėvės Vardo premijos laureatas už poezijos knygą “prisijaukinsiu sakalą” (1978 m.)

Toliau skaityti

Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Lituanistinio švietimo vykdytojų kursų dalyvės

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė užsienio baltistikos centrų dėstytojos ir lituanistinių mokyklų mokytojos – Lituanistinio švietimo vykdytojų kursų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dalyvės iš Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos, Latvijos ir kitų šalių.

Ekskursiją po biblioteką joms pravedė Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus darbuotoja Viktorija Bulyginaitė. Viešnios susipažino su Nacionalinės bibliotekos naujovėmis, turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo metu joje vykstančiomis parodomis: „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ bei Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda „Ateities nuojauta“.

Žymi kalbininkė Laimutė Balodė, ilgametė Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, bibliotekai padovanojo jai kolegų dedikuotą naujausią Latvijoje leidžiamo tęstinio kalbotyros žurnalo „Linguistica Lettica“ numerį, kuriame šalia straipsnių šios mokslininkės tyrimams artima mokslo tematika publikuoti mokslininkės veiklai skirti tekstai, jos tėvo Vytauto Anelausko lietuviški atsiminimai, gausu mokslininkės veiklą iliustruojančių nuotraukų.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute šią vasarą vykstančių kursų dalyviai supažindinami su šiuolaikine Lietuvos kultūra, klauso įvairių paskaitų ir dalyvauja praktinėse veiklose, išvykose į Lietuvos kultūros institucijas. Lietuvių diasporos kultūros ir istorijos sklaida ir tyrimai, lietuvių kultūros sklaida pasaulyje – svarbi Nacionalinės bibliotekos veiklos dalis.

Trys rašytojos Laimos Vincės dovanos

Parengė Dalia Cidzikaitė

Paskutinio savo apsilankymo šį birželį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje metu JAV lietuvių rašytoja dr. Laima Vincė padovanojo tris neseniai išleistas savo knygas: Karantino dienoraštis (Vilnius: Dominicus Lituanus, 2021), Matilda Olkinaitė, The Cerulean Bird (UK: Arc Publications, 2023) ir Back Onto the Map: Essays on a Lithuanian American Identity (Kennebunk, Maine: Amber Bay Press, 2024).

2021 metais pasirodžiusi esė knyga Karantino dienoraštis – jau dešimtoji Laimos Vincė knyga. Joje autorė užfiksavo savo mintis, pojūčius ir įspūdžius keturiasdešimties dienų izoliacijoje Neringoje nuo 2020 m. kovo 19 d. iki balandžio 27 d. Knyga gimė, galima sakyti, atsitiktinai. Pirmomis karantino dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi linksmu pasakojimu apie karantiną (beje, žodis „karantinas“ yra kilęs iš italų „quaranta“, kuris reiškia keturiasdešimt), Laimė Vincė sulaukė komentarų, kurie paskatino ją rašyti toliau. Ėmusi rašyti, autorė laikėsi keleto taisyklių: kad ir kas nutiktų, rašyti kasdien; gyventi įprastu kasdienio gyvenimo ritmu, laikantis sąžiningumo ir autentiškumo standartų; visada rašyti iš stebėtojo ar atviro žmogaus pozicijos. Dar viena taisyklė: likti sąžininga sau ir kalbėti tiesą. Visi keturiasdešimt esė pasirodė „Facebook“. Kiekvieną rytą juos mielai skaitė Lietuvoje gyvenantys lietuviai, vėliau estafetę perimdavo Vakarų Europoje, o dar vėliau – ir JAV gyvenantys rašytojos gerbėjai.

Toliau skaityti