Kategorija: Libri et manuscripta

Bibliotekininkų seminaras apie tarptautinę inkunabulų proveniencijų duomenų bazę MEI

Spalio 11 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko bibliotekininkų seminaras, skirtas tarptautinei inkunabulų proveniencijų duomenų bazei Material Evidence in Incunabula. Seminare dalyvavo Retų spaudinių ir rankraščių skyrių specialistai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bei Kauno viešosios apskrities bibliotekų. Toliau skaityti „Bibliotekininkų seminaras apie tarptautinę inkunabulų proveniencijų duomenų bazę MEI”

Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“

Milda Kvizikevičiūtė

Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel. Toliau skaityti „Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“”

Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dailininko Mstislavo Dobužinskio 1886–1895 metų moksleivio kalendoriai. Jų paskirtis panaši į šiandieninių darbo kalendorių, skirtų suaugusiesiems, tačiau adresatas – moksleiviai ir gimnazistai. Keturiolikmetis Dobužinskis, tiesa, nebuvo tokių kalendorių pildymo aistruolis, todėl jo užrašų knygelės paprastai likdavo apytuštės… Visgi  jos įdomios ne tik dėl savininko įrašų, tuščiuose lapuose pasitaikančių įklijų ir piešinių, bet ir spausdintų tekstų bei paties leidinio išvaizdos.

Moksleivių kalendoriai „Товарищь“ (Draugas) – tai nuo 1884 metų Otto Kirchnerio leidykloje (Sankt Peterburgas) leistos nedidelės (maždaug A6 formato) knygelės. Kieti jų viršeliai aptraukti medžiaga, ant kurios kasmet išspaudžiamas šiek tiek besiskiriantis (šriftu, spalvomis, motyvais, ornamentu) tos pačios struktūros piešinys, o galiniame kietviršyje suformuojama vieta pieštukui įkišti. Knygelės turinys turi pastoviąsias rubrikas ir besikeičiančius tekstus. Pradžioje, kaip įprasta ir šiandien, – akademinių metų kalendorius su religinėmis ir pasaulietinėmis šventėmis. Dvejus metus, t.y. iki 1886/1887 m., moksleivių knygelėje buvo spausdinamas ne tik oficialus stačiatikių kalendorius, bet ir religiniai – žydiškas bei musulmoniškas, tuomet vadintas mahometonų. Kasmet būdavo pateikiamas ir religinių švenčių (atostogų laiko?) sąrašas, pamokų tvarkaraščio lentelės, adresinė, lapai mokslo knygoms (vadovėliams) ir elementariajai buhalterijai (piniginės išlaidas ir įplaukos) susirašyti. Įdomu tai, jog knygelės turinyje numatytas ir vienas lapas draugų sąrašui (savotiška socialinio tinklo užuomazga?). Knygelės gale – iliustruoti judrių žaidimų arba fizinių pratimų aprašymai, o paskutiniuose puslapiuose – knygynų ir parduotuvių reklamos. Daugiausia vietos, kaip ir šiandieniuose darbo kalendoriuose, buvo skiriama savaitės planams. Knygelių turinys kasmet buvo papildomas populiariais moksliniais tekstais, grožinės literatūros ar matematinių formulių sąrašais, naujomis reklamomis (kartais net iliustruotomis). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje”

Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas

Parengė Dalia Cidzikaitė

Dokumentas, įrodantis Mato Šalčiaus ir Antano Poškos narystę Pamparapam brolijoje. Iš Mato Šalčiaus archyvo (F-189), LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Matas Šalčius, garsusis žurnalistas, lietuvis keliautojas, o kai kam – tikras pramuštgalvis ir nuotykių ieškotojas, nestokojo humoro jausmo. Reikia įrodymo? Štai Šalčiaus fonde (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rastas graikų kalba parašytas dokumentas. Kadangi graikų kalba neskaitau ir nekalbu, pagalbos kreipiausi į jau ne vienerius metus Graikijoje gyvenančią ir puikiai graikų kalbą mokančią draugę. Toliau skaityti „Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas”

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ sugrįžo į Bitėnus

Amžinoji Rambyno kalno knyga Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Daugiau nuotraukų >>

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d,. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje Nepriklausomybės metų ženklai, kvietė į Bitėnus. Lankytojams buvo suteikta proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – Amžinąja Rambyno kalno knyga.  Šis unikalus raštijos dokumentas saugomas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Minint knygos 90-metį,  ji pirmą kartą, praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams, sugrįžo į Bitėnus.

Amžinoji Rambyno kalno knyga sveria net 18,5 kg, o su mediniu dėklu, kurioje laikoma, – 28,5 kg. Odiniu viršeliu ir metalo puošyba išsiskirianti knyga buvo pagaminta 1928 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje ir saugoma sunkioje, specialiai jai pritaikytoje medinėje dėžėje su užraktu. Knygoje pasirašydavo svečiai, kurie per Jonines susirinkdavo ant Rambyno kalno arba užsukdavo pas M. Jankų. Pirmasis knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją.

Plačiau apie renginį  >>

Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų

Parengė Diana Norkūnienė

 

1938 m. rugpjūčio 25 diena tuometiniam Palangos burmistrui dr. Jonui Šliūpui buvo labai įtempta ir produktyvi. Į prieškarinės Lietuvos kurortinio miestelio mero kasdienius rūpesčius ir darbus žvilgtelėti leidžia Retų knygų ir rankraščių skyriaus Jono Šliūpo dokumentų archyve saugoma 1936-1940 m. Kretingos apskrities Palangos miesto Burmistro nutarimų knyga.[1]

Rugpjūčio 25-ąją Palangos burmistrui teko spręsti net 45 klausimus ir priimti tiek pat sprendimų. Svarstyti įvairūs miestelio gyventojų prasižengimai, užfiksuoti Palangos policijos protokoluose. Toliau skaityti „Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų”