Libri et manuscripta – Puslapis 12

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ sugrįžo į Bitėnus

Amžinoji Rambyno kalno knyga Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. **Daugiau nuotraukų >>**

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d,. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje Nepriklausomybės metų ženklai, kvietė į Bitėnus. Lankytojams buvo suteikta proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – Amžinąja Rambyno kalno knyga. Šis unikalus raštijos dokumentas saugomas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Minint knygos 90-metį, ji pirmą kartą, praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams, sugrįžo į Bitėnus.

Amžinoji Rambyno kalno knyga sveria net 18,5 kg, o su mediniu dėklu, kurioje laikoma, – 28,5 kg. Odiniu viršeliu ir metalo puošyba išsiskirianti knyga buvo pagaminta 1928 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje ir saugoma sunkioje, specialiai jai pritaikytoje medinėje dėžėje su užraktu. Knygoje pasirašydavo svečiai, kurie per Jonines susirinkdavo ant Rambyno kalno arba užsukdavo pas M. Jankų. Pirmasis knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją.

Plačiau apie renginį >>

Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų

Parengė Diana Norkūnienė

1938 m. rugpjūčio 25 diena tuometiniam Palangos burmistrui dr. Jonui Šliūpui buvo labai įtempta ir produktyvi. Į prieškarinės Lietuvos kurortinio miestelio mero kasdienius rūpesčius ir darbus žvilgtelėti leidžia Retų knygų ir rankraščių skyriaus Jono Šliūpo dokumentų archyve saugoma 1936-1940 m. Kretingos apskrities Palangos miesto Burmistro nutarimų knyga.[1]

Rugpjūčio 25-ąją Palangos burmistrui teko spręsti net 45 klausimus ir priimti tiek pat sprendimų. Svarstyti įvairūs miestelio gyventojų prasižengimai, užfiksuoti Palangos policijos protokoluose. Toliau skaityti „Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų”

Citrinų limonado receptas (1822)*

Aptiko Milda Kvizikevičiūtė

4 citrinos🍋🍋
Pinta vandens
Pusė svaro cukraus

Nupjauti citrinų žievelę kaip įmanoma giliau. Pašalinti baltąją dalį, esančią tarp vaisiaus ir žievelės. Tada į pintą vandens** išspausti šių citrinų sultis, įdėti pusę svaro cukraus ir palaikyti 2-3 valandas.

*Encyclopèdie domestique, recuile dėl procèdès et dėl recettes, Paris, 1822.️

**Vandens kiekį galima padidinti pagal skonį. Skonį paįvairinti galima gazuotu vandeniu.
Skanaus!

Siuntinys iš Prancūzijos

Pirmadienio rytą Nacionalinę biblioteką pasiekė siuntinys iš Tulūzos (Prancūzija). Jį sukrovė garbaus amžiaus Christiane Prioult (g. 1926) – jos tėvas Albert‘as Pierre‘as Prioult tarpukariu ir karo metais dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje, saugoma šio prancūzo kolekcija. Dukters siuntinys padės rekonstruoti A. P. Prioult biografiją po 1942 m., kai jis išvyko iš Lietuvos. Apie literatūrologą, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtoją A. P. Prioult galite paskaityti naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (2018, Nr. 6, p. 23-27).

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 85-osios metinėms

Rima Dirsytė

Vienas įsimintiniausių tarpukario Lietuvos įvykių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ pakilę iš Niujorko, lakūnai perskrido Atlantą ir liepos 17 dieną žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse (dabar – Lenkijos teritorija).

Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką. Deja, savo tikslo – Kauno – jie nepasiekė… Kiekvienais metais liepos 17-ąją dieną minimos S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinės. Šiemet – jau 85-osios.

Tarpukariu buvo ypač rūpinamasi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimu: tuoj po žūties Lietuvos vyriausybė juos paskelbė lietuvių tautos didvyriais, prezidentas Antanas Smetona po mirties abu apdovanojo V laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais (tai buvo vienas iš aukščiausių valstybės apdovanojimų), įteiktos Šaulių žvaigždės ir skautų garbės ženklai. Iškilmingomis laidotuvėmis, kūnų balzamavimu rūpinosi bei apmokėjo Lietuvos vyriausybė; be to, lakūnų laidotuvių diena buvo paskelbta nedarbo diena. Tiesa, amžinojo poilsio vietą jie rado neiškart. Toliau skaityti „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 85-osios metinėms”

Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė

Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos. 1934 m.

Lietuviai visais laikais gerbė mirusiuosius ir laikė šventa pareiga įvykdyti mirštančiojo šeimos nariams žodžiu ar raštu pareikštą savo paskutinę valią. Tiek Sibiro tremtinių, tiek nuo sovietų į svetimas šalis pasitraukusių mūsų tautiečių paskutinis prašymas neretai būdavo parvežti jų palaikus ir palaidoti gimtojoje žemėje. Liepos 11 d. bus perlaidojami vieno iš dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų, Lietuvos Tarybos nario, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto rektoriaus Mykolo Biržiškos (1882–1964), jo žmonos visuomenės, kultūros, politinės veikėjos Bronislavos Biržiškienės-Šėmytės (1879–1955), Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjo, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktoriaus, bibliografo ir kultūros istoriko, „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus, profesoriaus Vaclovo Biržiškos (1884–1956) ir matematiko, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Viktoro Biržiškos (1886–1964) palaikai. Iniciatyvos įvykdyti senelio ir jo brolių testamentu išreikštą valią būti palaidotiems Lietuvoje, Vilniaus Rasų kapinėse, ėmėsi Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Vytautas Mikle Barauskas ir Venta Maria Leon. Toliau skaityti „Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje”