Lietuvių kalbos paveldas antkapių įrašuose

Utenos kraštotyros muziejus jau kelis metus rengia viešų paskaitų ciklus „Lietuvos dailės istorijos eskizai“. Šių metų spalio 11 dieną pranešimą „XIX a. Lietuvos kapinių paminklai: tarp masinės gamybos ir unikalių atvejų“ skaitė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. Lietuvos antkapiniai paminklai buvo aptariami menotyriniu ir kalbiniu aspektais. Gilintasi į klausimą, kas lemia paminklo išskirtinumą ir reikšmingumą. Analizuojant XIX a. būdingų paminklų formas, stilistiką, naudotas medžiagas ir vaizdinius motyvus, atrandama, kad industrializacijos epochoje unikalių paminklų būta nedaug, ypač tuometinėse Lietuvos miestų kapinėse. Tačiau kiekvienas paminklas buvo ir yra vienetinis dėl savo funkcijos – priminti konkretų žmogų. Ši atmintis išreiškiama išskirtiniu paminklo dėmeniu – įrašu.

Toliau skaityti „Lietuvių kalbos paveldas antkapių įrašuose”

Bibliotekininkų seminaras apie tarptautinę inkunabulų proveniencijų duomenų bazę MEI

Spalio 11 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko bibliotekininkų seminaras, skirtas tarptautinei inkunabulų proveniencijų duomenų bazei Material Evidence in Incunabula. Seminare dalyvavo Retų spaudinių ir rankraščių skyrių specialistai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bei Kauno viešosios apskrities bibliotekų. Toliau skaityti „Bibliotekininkų seminaras apie tarptautinę inkunabulų proveniencijų duomenų bazę MEI”

Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“

Milda Kvizikevičiūtė


Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel. Toliau skaityti „Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“”

Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė


Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dailininko Mstislavo Dobužinskio 1886–1895 metų moksleivio kalendoriai. Jų paskirtis panaši į šiandieninių darbo kalendorių, skirtų suaugusiesiems, tačiau adresatas – moksleiviai ir gimnazistai. Keturiolikmetis Dobužinskis, tiesa, nebuvo tokių kalendorių pildymo aistruolis, todėl jo užrašų knygelės paprastai likdavo apytuštės… Visgi  jos įdomios ne tik dėl savininko įrašų, tuščiuose lapuose pasitaikančių įklijų ir piešinių, bet ir spausdintų tekstų bei paties leidinio išvaizdos.

Moksleivių kalendoriai „Товарищь“ (Draugas) – tai nuo 1884 metų Otto Kirchnerio leidykloje (Sankt Peterburgas) leistos nedidelės (maždaug A6 formato) knygelės. Kieti jų viršeliai aptraukti medžiaga, ant kurios kasmet išspaudžiamas šiek tiek besiskiriantis (šriftu, spalvomis, motyvais, ornamentu) tos pačios struktūros piešinys, o galiniame kietviršyje suformuojama vieta pieštukui įkišti. Knygelės turinys turi pastoviąsias rubrikas ir besikeičiančius tekstus. Pradžioje, kaip įprasta ir šiandien, – akademinių metų kalendorius su religinėmis ir pasaulietinėmis šventėmis. Dvejus metus, t.y. iki 1886/1887 m., moksleivių knygelėje buvo spausdinamas ne tik oficialus stačiatikių kalendorius, bet ir religiniai – žydiškas bei musulmoniškas, tuomet vadintas mahometonų. Kasmet būdavo pateikiamas ir religinių švenčių (atostogų laiko?) sąrašas, pamokų tvarkaraščio lentelės, adresinė, lapai mokslo knygoms (vadovėliams) ir elementariajai buhalterijai (piniginės išlaidas ir įplaukos) susirašyti. Įdomu tai, jog knygelės turinyje numatytas ir vienas lapas draugų sąrašui (savotiška socialinio tinklo užuomazga?). Knygelės gale – iliustruoti judrių žaidimų arba fizinių pratimų aprašymai, o paskutiniuose puslapiuose – knygynų ir parduotuvių reklamos. Daugiausia vietos, kaip ir šiandieniuose darbo kalendoriuose, buvo skiriama savaitės planams. Knygelių turinys kasmet buvo papildomas populiariais moksliniais tekstais, grožinės literatūros ar matematinių formulių sąrašais, naujomis reklamomis (kartais net iliustruotomis). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje”

Paroda „Lietuva brangi šalelė“

Minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje atidaroma paroda, supažindinanti su išskirtinės asmenybės knygų kelią liudijančiais dokumentais. Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953) savo gyvenimą skyrė Lietuvos dvasiniam augimui, tautinės savigarbos puoselėjimui ir asmenybės tobulėjimui. Rašytojas, filosofas džiaugėsi Lietuvos žmonių pasiekimais ir sielojosi dėl negandų, savo straipsniuose patardavo, kaip išmintingiau reiktų elgtis tam tikrose situacijose. Toliau skaityti „Paroda „Lietuva brangi šalelė“”

Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas

Parengė Dalia Cidzikaitė


Dokumentas, įrodantis Mato Šalčiaus ir Antano Poškos narystę Pamparapam brolijoje. Iš Mato Šalčiaus archyvo (F-189), LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Matas Šalčius, garsusis žurnalistas, lietuvis keliautojas, o kai kam – tikras pramuštgalvis ir nuotykių ieškotojas, nestokojo humoro jausmo. Reikia įrodymo? Štai Šalčiaus fonde (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rastas graikų kalba parašytas dokumentas. Kadangi graikų kalba neskaitau ir nekalbu, pagalbos kreipiausi į jau ne vienerius metus Graikijoje gyvenančią ir puikiai graikų kalbą mokančią draugę. Toliau skaityti „Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas”