Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Susipažinkite su mūsų kompanionais: daugelį metų skulptūrėlės stovėjo ant lentynų Lituanistikos skyriaus kabinetuose, mes jas vadinome tiesiog dievukais. Prieš patekdama į Nacionalinę biblioteką, sakralinių liaudies skulptūrų kolekcija priklausė Vytautui Steponaičiui – tarpukario Lietuvos karininkui, žymiam Lietuvos bibliografui ir bibliofilui. Toliau skaityti „Vytauto Steponaičio liaudies skulptūrų kolekcija eksponuota Meno erdvėje”
2018-uosius Seimas paskelbė Simono Daukanto metais. Spalio 28 d. suėjo 225 metai, kai gimė lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia apsilankyti organizuojamuose jubiliejinių S. Daukanto metų renginiuose. Programoje išskirtinė archyvinių dokumentų paroda, parodos atidarymo renginys – vieša prof. Giedriaus Subačiaus (Ilinojaus universitetas) paskaita, taip pat mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“. Toliau skaityti „Lapkričio 8–14 d.: renginių ciklas „Simonui Daukantui – 225“”
Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pažinti Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką, kurią 2001 m. UNESCO pripažino žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.
Menotyrininkė Jolanta Zabulytė (g. 1963 m.) Lietuvos kryždirbyste susidomėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Liaudies memorialiniai paminklai tapo jos menotyros studijų tuometiniame Vilniaus dailės institute diplominio darbo tema, vėliau – daktaro disertacijos „XIX a. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste“ (apginta 2007 m. Vilniaus dailės akademijoje) objektu. „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ – jau antroji autorės knyga, skirta visiems, besidomintiems lokalia istorija, Anykščių kraštu, liaudies kūrybos ir religinėmis tradicijomis. Tai pirmoji Anykščių krašto kryždirbystės studija, pavyzdys kitų Lietuvos regionų kryždirbystės, mažosios architektūros paveldo tyrimams.
Knygos pristatymo renginyje dalyvaus knygos autorė dr. J. Zabulytė, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Taip pat renginio metu bus eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma žymaus Lietuvos bibliografo ir bibliofilo, tarpukario Lietuvos karininko Vytauto Steponaičio sakralinės liaudies skulptūros kolekcija.
Trumpai apie renginį
|
Data
|
lapkričio 7 d.
|
|
Laikas
|
17.30 val.
|
|
Vieta
|
Meno erdvė, V a.
|
|
Trukmė
|
2 val.
|
|
Dalyvavimas
|
įėjimas laisvas
|
|
Daugiau informacijos
|
socialiniame tinkle „Facebook“ ›
|
Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais Lietuvos kryždirbystės ikonografijos dokumentais.
Didžiąją dalį parodos eksponatų sudaro Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus dokumentai: kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Petrulio bei jo kolegų nuotraukos ir jo sudarytas albumas „Gimtasai kraštas“ (1964), kolekcininko Aleksandro Račkaus fonde esantis tarpukariu darytų nuotraukų albumas, kraštotyrininko Stepono Šulsko nuotraukos ir piešiniai, ilgamečio Kretingos muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus bei istoriko, mokslinės archeologijos Lietuvoje pradininko Jono Puzino nuotraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos mažai žinomos, niekur nepublikuotos dailininko Mstislavo Dobužinskio memorialinių paminklų nuotraukos ir jo piešti „Lietuviški ornamentai“, t. y. kryžių, koplytėlių, koplytstulpių fragmentai, kuriuos dailininkas panaudojo savo vėlesnėje kūryboje.
Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje saugomos ir žymiausio lietuviškos kryždirbystės tyrinėtojo, visą gyvenimą „sirgusio kryžių liga“, dailininko Adomo Varno darytos sakralinių lietuvių liaudies statinių fotografijos. Parodoje pristatomos tos A. Varno nuotraukos, kurios nebuvo publikuotos jo paties sudarytame dviejų dalių reprezentaciniame albume „Lietuvos kryžiai“ (1926).
Trumpai apie parodą
| Data | lapkričio 5–29 d. |
| Laikas | bibliotekos darbo laiku |
| Vieta | Meno erdvė, V a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos skautų judėjimo metais – šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Skautai (angl. scout – žvalgas) – tai nepolitinė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija. Ją 1907 m. įkūrė Didžiosios Britanijos armijos karininkas lordas Robertas Badenas-Powellas. Lietuvoje pirmasis skautiškas vienetas įsteigtas 1918 m. lapkričio 1d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, o „skautavimo“ pradininku Lietuvoje galime laikyti Petrą Jurgelevičių-Jurgėlą. 1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA) (nuo 1930 m. – sąjunga), taip pat Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas (1930 m.) ir Lietuvos skautų sąjungos statutas (1935 m.). 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų sąjunga atkurta 1989 m.
LSS sudarė skautai ir skautės, susiskirstę į broliją ir seseriją, bei rėmėjai. Skautu galėjo būti vaikai nuo 7 metų amžiaus, taip pat ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. P. Jurgėla knygoje „Lietuviškoji skautija“ [1] pateikia duomenų apie LSS sudėtį: nuo 2 790 narių 1930 m. organizacija išaugo iki 15 011 narių 1935 m. 1936–1940 m. LSS kasmet turėjo apie 15 000 narių, o 1918-1940 m. per skautijos eiles perėjo apie 100 000 moterų ir vyrų (p. 80-81).
Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą, kurios pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis užsienyje bei dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose. Toliau skaityti „Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui”
Istorikė ir reti jos leidiniai LR 2018-10-16
Praversime duris į kelių šimtmečių senumo knygų lobyną, kuriuo susižavėjusi istorikė Milda Kvizikevičiūtė tikina – kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Kelių šimtų metų leidiniai kelia pagarbą, žavi ir stebina, o kai kuriems perprasti reikalingi net savotiški raktai. Pažiūrėkime. #labasrytaslietuva #lrt_tv #senosknygos #istorija #retosistorijos
Posted by LABAS RYTAS, LIETUVA on 2018 m. spalio 16 d., antradienis
Populiari LRT laida „Labas rytas, Lietuva“ pravėrė duris į šimtamečių knygų lobyną, kuris saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Senosiomis knygomis entuziastingai besidominti vyresn. metodininkė-tyrėja Milda Kvizikevičiūtė tikina, kad kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Rugsėjo pabaigoje Nacionalinė biblioteka pristatė rubriką išskirtinių knygų mėgėjams – „Retos istorijos“. Plačiau apie rubriką >>