Quaerite et invenietis

Parengė Eva Praškevič


Atradę, ką tarp savo puslapių slepia senos, retos ir labai rimtos knygos, galime maloniai nustebti, todėl minint Jėzuitų misijos Lietuvoje 450-uosius metus kviečiame susipažinti su šio ordino jau XVII amžiuje pradėtu taikyti moralinės loterijos metodu. 1601 m. Plantenų spaustuvėje išleistoje jėzuito Jano Davido (1545–1613) knygoje „Veridicus Christianus“ („Teisingas krikščionis“) atrandame būtent tokios loterijos pavyzdį. Šis veikalas yra gausiai iliustruotas flamandų dailininko, raižytojo Theodoro Gallé (apie 1571–1633) graviūromis. Deja, ne visi knygos egzemplioriai džiugina įspūdingais vaizdiniais, nes manoma, kad asketiški skaitytojai įsigydavo knygas be iliustracijų.

Tarp paskutinių knygos puslapių pasislėpusios loterijos – suklio pavidalu – paskirtis padėti nuodugniai išanalizuoti knygoje pateiktas iliustracijas, skirtas Biblijos tekstų paaiškinimui. Quaerite et invenietis „Ieškokite, ir rasite“ (Mt 7, 7) skelbia loterijos antraštė. Loterijos lapas yra gražiai apipavidalintas: centre puikuojasi jėzuitų ordino emblema, kampučiuose vaizduojami keturių evangelistų simboliai, kraštai puošti gėlėmis. Lapo apačioje citata iš Psalmių knygos: Revela oculos meos: Et considerabo mirabilia de Lege tua „Atmerk man akis, kad suprasčiau tavo Mokymo nuostabius vaisius“ (Ps 119, 18). Puslapio centrinėje dalyje išpjauti keturi langeliai, pro kuriuos matosi po puslapiu esančiame sukamame diske įrašyti skaičiai. Pasirinkę vieną iš keturių langelių ir pasukę ratą pamatome skaičių, kuris nurodo, kurią iš šimto autoriaus pateiktų sentencijų turime pasirinkti. Prie sentencijos yra nurodytas knygos puslapis – jį atsivertę išvystame iliustraciją ir išsamų autoriaus komentarą. Toliau loterijos taisyklės pataria atidžiai apžiūrėti iliustraciją ir susikaupus ilgai ją apmąstyti.

Toliau skaityti „Quaerite et invenietis“

Pasirodė žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. 1-asis numeris

Pasirodė pirmasis šių metų „Tarp knygų“ numeris. 

Jame pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas knygą „Le maitre d’armes“ („Fechtavimo mokytojas“) su paties autoriaus įrašytu autografu! Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė supažindina su reikšmingiausiomis Nacionalinės bibliotekos kryždirbystės kolekcijomis: Adomo Varno Lietuvos kryžiais, Vytauto Steponaičio sakralinėmis skulptūrėlėmis, Mstislavo Dobužinskio piešiniais, Juozo Petrulio kraštotyriniais darbais. Numeryje dėmesio skiriama akcijai „Metų knygos rinkimai“. Laureatus sužinosime jau netrukus, per Vilniaus knygų mugę!

Plačiau apie numerį >>

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė


2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės“

„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*

Sudėtis

  • 3 svarai kvietinių miltų
  • 2 svarai smulkinto ir persijoto cukraus
  • 1 svaras migdolų, sutrintų į masę
  • 4 šaukštai cinamono
  • 1,5 šaukšto imbiero
  • 3 šaukštai muskato riešuto
  • 10 kiaušinių trynių
  • Vyno tiek, kad tešlą pavyktų išminkyti

Gamyba

Suformuoti pyragą, apibarstyti cukrumi ir kepti.


Išbandyta recepto variacija

  • 500 g miltų
  • 300 g cukraus
  • 150 g migdolų miltų
  • 1,5 šaukšto cinamono
  • Šaukštelis imbiero
  • 1 šaukštas muskato
  • 3-4 kiaušinių tryniai
  • 100-200 ml vyno
  • Kepimo milteliai (jeigu atrodo, kad be jų neiškils)
Toliau skaityti „„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*“

Gruodžio 10–20 d.: vienos knygos paroda

„Theatrum mundi et temporis– pažintis su dangaus kūnais

Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14

Ar žinojote, kad išmaniųjų telefonų programėlės turi popierinį prototipą, kuris Europoje buvo pradėtas naudoti dar viduramžiais? Suklys yra įrankis, skirtas manipuliuoti dideliais kiekiais informacijos, norint greitai ir efektyviai gauti atsakymus į tam tikrus klausimus.

Italų astronomo Giovannio Paolo Galluccio (1538–1621) dangaus kūnų atlase „Theatrum Mundi et temporis“ („Pasaulio ir laiko teatras“), išleistame 1589 m. Venecijoje, yra net 52 sukliai – popieriniai diskai, kuriuos judinant, galima nustatyti planetų, žvaigždžių ir dangaus šviesulių padėtį kalendoriaus ar Zodiako ženklo atžvilgiu.  Šioje knygoje autorius sujungė graikų geografo bei astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (apie 90–apie 168 m.)  ir astronomo Mikołajaus Koperniko (1473–1543) žinias bei atradimus, aprašydamas ir pavaizduodamas 48 žvaigždynus, sudarydamas detalų žvaigždžių katalogą. Jame pažymėjo pastarųjų ilgumos ir platumos rodiklius laipsniais ir minutėmis, dydį bei kilmę.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti „Pasaulio ir laiko teatrą“.

Trumpai apie parodą

Data Gruodžio 10–20 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Vieta atrijus, III a.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė


Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant  bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba –  1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą  dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė  aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas“