Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>

1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas

Parengė Rima Dirsytė


XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema  išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab. Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams  miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas  buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu. T. y., jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

Toliau skaityti „1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas“

Quaerite et invenietis

Parengė Eva Praškevič


Atradę, ką tarp savo puslapių slepia senos, retos ir labai rimtos knygos, galime maloniai nustebti, todėl minint Jėzuitų misijos Lietuvoje 450-uosius metus kviečiame susipažinti su šio ordino jau XVII amžiuje pradėtu taikyti moralinės loterijos metodu. 1601 m. Plantenų spaustuvėje išleistoje jėzuito Jano Davido (1545–1613) knygoje „Veridicus Christianus“ („Teisingas krikščionis“) atrandame būtent tokios loterijos pavyzdį. Šis veikalas yra gausiai iliustruotas flamandų dailininko, raižytojo Theodoro Gallé (apie 1571–1633) graviūromis. Deja, ne visi knygos egzemplioriai džiugina įspūdingais vaizdiniais, nes manoma, kad asketiški skaitytojai įsigydavo knygas be iliustracijų.

Tarp paskutinių knygos puslapių pasislėpusios loterijos – suklio pavidalu – paskirtis padėti nuodugniai išanalizuoti knygoje pateiktas iliustracijas, skirtas Biblijos tekstų paaiškinimui. Quaerite et invenietis „Ieškokite, ir rasite“ (Mt 7, 7) skelbia loterijos antraštė. Loterijos lapas yra gražiai apipavidalintas: centre puikuojasi jėzuitų ordino emblema, kampučiuose vaizduojami keturių evangelistų simboliai, kraštai puošti gėlėmis. Lapo apačioje citata iš Psalmių knygos: Revela oculos meos: Et considerabo mirabilia de Lege tua „Atmerk man akis, kad suprasčiau tavo Mokymo nuostabius vaisius“ (Ps 119, 18). Puslapio centrinėje dalyje išpjauti keturi langeliai, pro kuriuos matosi po puslapiu esančiame sukamame diske įrašyti skaičiai. Pasirinkę vieną iš keturių langelių ir pasukę ratą pamatome skaičių, kuris nurodo, kurią iš šimto autoriaus pateiktų sentencijų turime pasirinkti. Prie sentencijos yra nurodytas knygos puslapis – jį atsivertę išvystame iliustraciją ir išsamų autoriaus komentarą. Toliau loterijos taisyklės pataria atidžiai apžiūrėti iliustraciją ir susikaupus ilgai ją apmąstyti.

Toliau skaityti „Quaerite et invenietis“

Pasirodė žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. 1-asis numeris

Pasirodė pirmasis šių metų „Tarp knygų“ numeris. 

Jame pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas knygą „Le maitre d’armes“ („Fechtavimo mokytojas“) su paties autoriaus įrašytu autografu! Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė supažindina su reikšmingiausiomis Nacionalinės bibliotekos kryždirbystės kolekcijomis: Adomo Varno Lietuvos kryžiais, Vytauto Steponaičio sakralinėmis skulptūrėlėmis, Mstislavo Dobužinskio piešiniais, Juozo Petrulio kraštotyriniais darbais. Numeryje dėmesio skiriama akcijai „Metų knygos rinkimai“. Laureatus sužinosime jau netrukus, per Vilniaus knygų mugę!

Plačiau apie numerį >>

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė


2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės“

„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*

Sudėtis

  • 3 svarai kvietinių miltų
  • 2 svarai smulkinto ir persijoto cukraus
  • 1 svaras migdolų, sutrintų į masę
  • 4 šaukštai cinamono
  • 1,5 šaukšto imbiero
  • 3 šaukštai muskato riešuto
  • 10 kiaušinių trynių
  • Vyno tiek, kad tešlą pavyktų išminkyti

Gamyba

Suformuoti pyragą, apibarstyti cukrumi ir kepti.


Išbandyta recepto variacija

  • 500 g miltų
  • 300 g cukraus
  • 150 g migdolų miltų
  • 1,5 šaukšto cinamono
  • Šaukštelis imbiero
  • 1 šaukštas muskato
  • 3-4 kiaušinių tryniai
  • 100-200 ml vyno
  • Kepimo milteliai (jeigu atrodo, kad be jų neiškils)
Toliau skaityti „„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*“