Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
„Ne vieną tautos šventę turėjome, bet linksmiausia ir brangiausia buvo ji – Vasario 16-oji. Vasario 16-oji buvo savo tautinėmis savybėmis pasididžiavimo, laisvės išsikovojimo, džiaugsmo ir ateities darbams pasiryžimo šventė. Vasario 16-osios šventė švies mums amžiais. Ji bus gyva, kol bus gyva lietuvių tauta.“
1948 m. vasario 16 d. Augsburgo DP stovyklos lietuvių savaitraštyje rašė prelatas Mykolas Krupavičius. Teišsipildo jo žodžiai.
2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.
Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.
Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.
Sausio 17 d. eidama 86-uosius metus Čikagos priemiestyje Lemonte mirė poetė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Liūnė Sutema (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė). 1944-aisiais palikusi Lietuvą į ją daugiau nebesugrįžo. 1945 m. Vokietijoje baigė gimnaziją, Insbruko ir Freiburgo universitetuose studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau pasitraukė į JAV.
Poetė apdovanota Vinco Krėvės literatūros premija už knygą „Badmetis”, Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą”. 2007-aisiais Liūnei Sutemai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Atsisveikinimui – vienas iš retų pokalbių su Liūne Sutema savaitraštyje „Draugas”.
Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė.
1919 metais Kaune pradėtas leisti kariuomenės žurnalas „Kariškių žodis“, skirtas kariams, jaunimui, visuomenei. Okupacijos laikotarpiu leidinys buvo atkurtas New Yorke, nuo 1950 m. „Karys“ leistas kaip Pasaulio lietuvių karių žurnalas . Nuo 1991 m. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija.
Šia proga dalinamės keliais išeivijoje leisto „Kario“ viršeliais. Na, o visą žurnalą galite paskaityti epavelde arba Lituanikos skaitykloje. Naujausi „Kario” žurnalo numeriai >>>. Toliau skaityti „Lietuvos karių diena”
Jau 1937 metais, dar prieš antrąją išeivijos bangą, lietuviai jautė poreikį burti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Todėl tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune susikūrusi Pasaulio lietuvių sąjunga nusprendė leisti žurnalą, skirtą puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros tradicijas tarp užsienyje gyvenančių tautiečių. Taip 1937 metų lapkričio 15 dieną pasirodė pirmas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris. Leidinys informavo apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, svarstė klausimus, susijusius su lietuvybės išlaikymu.
Deja, kartu su bolševikų okupacija, 1940 metais žurnalo leidyba nutrūko. Darbus pratęsė Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas tuo pačiu pavadinimu, imtas leisti 1963 metais Klyvlende ir tebeleidžiamas iki šiol. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ yra siunčiamas net į 40 šalių. Pilną žurnalo komplektą galite rasti ir Lituanikos skaitykloje. Toliau skaityti „Pasaulio lietuviui – 75 metai”
Lapkričio 12 dieną prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, kuri skatina prisiminti senąją pasakojimų tradiciją, skaitymą balsu ir susipažinti su Šiaurės šalių literatūra. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rengiama penkioliktą kartą, o Šiaurės šalyse ji jau šešioliktoji. Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Įvairialypė Šiaurė“.
Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinis bendradarbiavimas atsispindi literatūros vertimuose – ne tik skandinavų rašytojų kūryba pasiekia mus lietuvių kalba, bet ir lietuvių literatūra, poezija ir net liaudies pasakos yra verčiamos į suomių, norvegų, švedų, danų kalbas. Šios knygos yra saugomos Lituanikos skyriaus fonduose, prieinamos ir skaitytojams.
O jei šios savaitės proga nuspręsite perskaityti „šiaurietišką“ romaną, lai jis būna lituaninis. Siūlome Norvegijos literatūros karaliene tituluotos rašytojos Herbjørg Wassmo „Stiklinę pieno“. Tai prieštaringai vertinama istorija apie naivią mergaitę iš Lietuvos kaimo.
