Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke

© Vlado Braziūno nuotr.

Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Prieš 30 metų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti, į Vingio parką plūdo tūkstančiai žmonių. Tam, kad dar kartą sau ir visam pasauliui primintų Lietuvos laisvės bylą, Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, jo pasekmes Baltijos šalims ir pareikalautų jas panaikinti. Fotografas L. Skirpstas įamžino nepamirštamo mitingo akimirkas ir emocijas. Parodos atidarymas vyko rugpjūčio 21 dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke”

Žolinė

Žydra cikorijos žvaigždė tokioj sausroj
Sereikiškių senajam parke,
pražydusi per Žolinę –
Marijos žemiškas šešėlis kris dabar
ant Vilnios tekančio sraunaus vandens,
jos mėlynam apsiaustui plevėsuojant
jau paskutiniam pragiedrulyje –
rugpjūčio vakarėjančioj šviesoj,
dvasia, nužengianti į aukštumas,
į mirguliuojančią erdvėj Visatą,
kur susiraizgiusių kerojančių žvaigždynų
amžina žalsva šviesa,
kur vien tik begalybės vėjas virš kalvų,
virš rudenėjančių planetų,
jų paslaptingo spindesio
ir kristalinės jų darnos dangaus plane.

(Judita Vaičiūnaitė, 1992)

Iliustracija: Algimantas Kunčius. Fotografijų ciklas „Susitikimai“. Poetė Judita Vaičiūnaitė Rašytojų sąjungos suvažiavime. 1981. Lietuvos dailės muziejus.

Lituanistinė paroda – tarptautinio Lokarno kino festivalio kultūrinėje programoje

Rugpjūčio 1–11 dienomis Šveicarijoje vyko vienas garsiausių pasaulyje Lokarno kino festivalis. Į šio festivalio programą buvo įtraukti lietuvių autorių filmai: režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (filmas  įvertintas festivalio partnerio „Swatch Art Peace Hotel“ apdovanojimu), režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“ ir kino debiutas – ispanų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Risčia“ (isp. „Trote“, režisierius Xacio Baño). Pristatyta ir daugiau lietuviškos kultūros. Žinomas šveicarų galerininkas, meno kolekcionierius Arminio Sciolli rugpjūčio pradžioje Lokarne, „II Rivellino“ galerijoje, organizavo renginį „10 dienų Lietuvoje“, skirtą mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Kultūrinėje programoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, parengusi  parodą „Over a Hundred Years / Più di cent’anni / Plus d’une centaine d’année“, skirtą lietuvių raštijos ir Lietuvos-Šveicarijos ryšių istorijai. Vilniečių hologramų kūrėjų kompanija „HoPro“, bendradarbiaudama su Nacionaline biblioteka, parengė ir renginyje pristatė išmaniuosius paveikslų rėmus bei tradicines hologramas senosios lietuvių raštijos ir Rivelino tvirtovės, kurioje įsikūrusi galerija, tema. Toliau skaityti „Lituanistinė paroda – tarptautinio Lokarno kino festivalio kultūrinėje programoje”

Siuntinys iš Prancūzijos

Pirmadienio rytą Nacionalinę biblioteką pasiekė siuntinys iš Tulūzos (Prancūzija). Jį sukrovė garbaus amžiaus Christiane Prioult (g. 1926) – jos tėvas Albert‘as Pierre‘as Prioult tarpukariu ir karo metais dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje, saugoma šio prancūzo kolekcija. Dukters siuntinys padės rekonstruoti A. P. Prioult biografiją po 1942 m., kai jis išvyko iš Lietuvos. Apie literatūrologą, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtoją A. P. Prioult galite paskaityti naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (2018, Nr. 6, p. 23-27).

Lietuvių kalbos mokymas tarpukario Baltarusijoje: Juozas Stalinas ir buožės bei kunigo draugystė

Matas Baltrukevičius


Bibliotekoje turime nemažai tarpukario vadovėlių, ne vienas iš jų yra lietuvių kalbos gramatikos. Daugumos jų turinys nėra itin spalvingas – elementarios gramatikos taisyklės ir pavyzdžiai, atliepiantys laikmečio dvasią. Tačiau į mano rankas pakliuvo ir vienas išskirtinis leidinys – lietuvių kalbos vadovėlis, skirtas Baltarusijos mokykloms. Toliau skaityti „Lietuvių kalbos mokymas tarpukario Baltarusijoje: Juozas Stalinas ir buožės bei kunigo draugystė”

Pasaulio lietuvių jaunimo diskusijoje – siekis būti mūsų šalies ambasadoriais

Liepos 9–11 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVI Seimo posėdis. Posėdžiauja PLB nariai iš 35 valstybių. Aktyviai jo sesijose dalyvauja ir pasaulio lietuvių jaunimo atstovai, kurie į Nacionalinę biblioteką pakvietė dar ir padiskutuoti tema „Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas?“

Pirmadienio vakarą Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta mūsų diasporinė sąmonė.

Kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą? Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora, yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Šiuos ir kitus klausimus analizavo diskusijos dalyviai: Manvydas Džiaugys (Vytauto Didžiojo universitetas), Marija Antanavičiūtė (Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga), Dovas Lietuvninkas (JAV lietuvių bendruomenė), Irena Kowalewska (Užsienio lietuvių studentų klubas), Rimas Leonavičius (Urugvajaus lietuvių bendruomenė), Sandra Bernotaitė (žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė), dr. Darius Udrys (Vilniaus universitetas), prof. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją vedė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas.

Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių jaunimo diskusijoje – siekis būti mūsų šalies ambasadoriais”