Kategorija: Parodos

Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Sausio 9 d. 17 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas.

Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.

Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje.

Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Paroda veiks iki sausio 26 d.

Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios išvakarėse – apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui.

Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien?

Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorė prof. Jūratė Novagrockienė, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, LKA Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Giedrius Česnakas.

Renginį moderuos dr. Sigita Trainauskienė (LKA). Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas

Sausio 9 d., 17 val. kviečiame į į parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymą Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Atidarymo renginyje dalyvaus:

prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius,
dr. Daiva Dapkutė,
dr. Ilona Strumickienė (Bučinskytė).

Toliau skaityti „Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas”

2018 m. sausio 12–22 d.: Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“

2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda  „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .

1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.

Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.

Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“

 

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“”

Paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centre veikia paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš svarbiausių atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkų, kuriomis išryškėjo V. Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir Laisvę: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio siekiai kelyje į nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje.

Parodos lankytojai gali apžiūrėti fotografijas iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo fondų, V. Landsbergio asmeninio archyvo. Fotografijų autoriai: Arnoldas Barysas, Julija Fassbender, Chip Hires, Vladimiras Gulevičius, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Arturo Mari, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Lilija Valatkienė.

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Trumpai apie parodą

Data spalio 11 – lapkričio 11 d.
Laikas I–V 9–18 val.
Vieta Valstybingumo centras, II a., 237 kab.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

„Tomas Venclova: taip artėja žodis“ – 80-mečiui skirta fotografijų ir poezijos leidinių paroda

Nuo spalio 3 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6), I a. ir III a., kviečia pamatyti fotografijų ir poezijos leidinių parodą „Tomas Venclova: taip artėja žodis“, skirtą Tomo Venclovos, vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, pasaulyje žinomo intelektualo, Jeilio universiteto profesoriaus, 80-mečiui.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, viena iš partnerių, parodai parengė poeto poezijos leidinių rinkinį, kuriame, be T. Venclovos eilių lietuvių kalba, lankytojai galės išvysti ir poezijos vertimus į daugiau nei 20 kalbų, kaip antai, rusų, lenkų, anglų, slovėnų, čekų, prancūzų, italų, portugalų, kinų, japonų, korėjiečių ir kitas. Didžioji dauguma parodoje eksponuojamų leidinių yra iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Tomo Venclovos kolekcijos.

Parodoje eksponuojamos Algimanto Aleksandravičiaus, Arūno Baltėno, Audronio Žygavičiaus, Gedimino Zemlicko, Džojos Gundos Barysaitės, Jono Jakimavičiaus, Juozo Budraičio, Mariaus Baranausko, Ramūno Danisevičiaus, Ramūno Katiliaus, Vlado Braziūno fotografijos.