Ar jau nutarėte, kokią knygą norėtumėte pristatyti kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Galbūt apsispręsti padėtų kitų skaitytojų rekomendacijos? Iki konkurso pabaigos vis pasidalysime konkurso vertinimo komisijos narių knygų rekomendacijomis. Šį kartą kviečiame susipažinti su vaikų literatūros specialistės, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausiosios tyrėjos-ekspertės Eglės Baliutavičiūtės mintimis apie įspūdį palikusias knygas. O konkurso taisykles rasite štai čia: https://bit.ly/3MTCAto
Eglės Baliutavičiūtės knygų spinta
Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“ (Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis)
Tai viena tų knygų, kuri paliko neišdildomą įspūdį paauglystėje. 1932 m. parašyta distopija, visai kaip George‘o Orwello „1984“, stebina įžvalgumu, įtraukiančiu siužetu ir galybe idėjų, kurios nepaleidžia ir užvertus paskutinius knygos puslapius. Ar gali individas visuomenėje, kuri sukurta būti laiminga, būti nelaimingas, pasimetęs, svetimas? Knygoje ryški vartotojiškos visuomenės, socialinės inžinerijos ir totalitarizmo kritika.
Ankstesniame šio tinklaraščio įraše pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių grožines knygas. Šį kartą siūlome pasidomėti negrožiniais leidiniais (nors riba kartais plona). Įtraukėme ir akademinio pobūdžio leidinių, kurie gali būti įdomūs platesniam skaitytojų ratui, ir populiariai parašytų knygų. Į ilgąjį sąrašą, kurį rasite po dešimties knygų pristatymo, pateko ne tik pirmieji knygų leidimai.Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti.
Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse / Ingrida Gudauskienė. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 365, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-466-688-9 (įr.)
Pokalbis apie knygą XFM radijo „Pavakario eteryje“
„Su įvairiomis auditorijomis bendrauju jau du dešimtmečius, ypač viešų paskaitų cikluose nemažai dėmesio skiriu bibliniams antropologiniams klausimas. Todėl vis atsiverčiu ir analizuoju kaip tik tuos Biblijos tekstus, kur intensyviausiai keliami klausimai apie žmogų. O kur žmogus, ten neišvengiamai ir santykis. O kur santykis, ten ir jausmai, emocijos, pasirinkimų kryžkelės, neretai dramos. Apie žmogų, jo būtį ir buitį Biblijoje kalbama itin atvirai ir drąsiai, nepučiant jokios miglos. Šis biblinis realizmas mane pagavo jau prieš daugelį metų, supratau, kad tie pasakojimai kalba man apie mane. Kitaip tariant, atradau save ir biblinių herojų suklupimuose, ir jų aukštumų siekiuose, jų svajonėse. Kur dar intensyviau galėtų reikštis Aš ir Tu santykis, kur kiekvienas galėtume suvokti šį tą daugiau apie save ir kitą, jei ne dviejų kitokių, pabrėžiu – kitokių – susitikime?“, – sako knygos autorė Ingrida Gudauskienė.
Ugnies giesmės : tūkstantis Sigito Gedos veidų : [mokslo monografija] / Rimantas Kmita ; [recenzentės Dalia Satkauskytė, Danutė Gailienė]. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 318, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-690-2 (įr.)
„Rašydamas disertaciją ir landžiodamas po archyvus, susižavėjau S.Gedos drąsa sakyti tiesiai, ką galvoja, jo maištingumu. Jo laikysena ir elgesys daugeliui amžininkų buvo nepriimtini, daug ką šokiravo, apie S.Gedą kalbėta kaip apie tokį keistą poetą, išsišokėlį. Jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet nenusiausi ir neiškratysi. Tačiau viena buvo aišku – S.Gedai atsiradus lietuvių poezijoje, niekas nebegalėjo būti taip, kaip buvo iki tol. Jis tapo atskaitos tašku. Vėliau supratau, kad su šeima, buitimi S.Gedos gyvenime atsiranda naujos aplinkybės ir jis pradeda ieškoti kitų kaukių. Jis blaškosi tarp to, kaip išlikti literatūroje, kaip išsaugoti kūrybines idėjas ir kaip susitvarkyti buitį. Mes visi susiduriame su neišvengiama kasdienybės banalybe: yra idealusis aš, kuris žino, ką labiausiai norėčiau veikti, koks norėčiau būti, ir realusis, tas kasdienis aš. S.Gedos atveju šis konfliktas itin ryškus“, – teigia Rimantas Kmita.
Atsargiai – propaganda : monografija / Mantas Martišius ; [recenzavo Šarūnas Liekis, Žygintas Pečiulis, Viktor Denisenko] ; Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – 583, [1] p.. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-07-0728-9 (įr.)
Pokalbis apie knygą Nacionalinės bibliotekos TV studijoje
„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Knygos autorių doc. dr. Mantą Martišių kalbina Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.
Siūlome pasidomėti prozos knygomis, per trečiąjį metų ketvirtį pasiekusiomis Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“. Vasarą knygų leidyba nėra itin aktyvi, tad apžvalga trumpesnė už ankstesniąsias.
Vieną gražią dieną : apsakymai / Indrė Motiejūnaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 81, [1] p.. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-320-8
Šiemet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurse pirmąją vietą prozos kategorijoje laimėjo Indrė Motiejūnaitė. Ji sako nesitikėjusi laimėti: „Nuoširdžiai – nustebau. Laimėti nesitikėjau. Niekada neteko užimti pirmos vietos konkurse (kad ir koks tai būtų konkursas); antrą, vieną iš paskutinių vietų – taip, pirmos – ne“. Rašymą ji mato kaip laisvalaikio pomėgį. Studijavo architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, dirba architektų biure.
„Mano istorijų veikėjai – abstraktūs, jie neturi praeities, tėvų, brolių ar seserų, net vardų. Kiekvienas iš jų – eilinis, pilkas žmogus, negabus, nenuovokus, naivus. Jis nesupranta jį supančios aplinkos veikimo dėsnių, nežino „žaidimo“ taisyklių. Susidūręs su oponentu (priešiškai nusiteikusia bendruomene ar organizacija, ar kompanija), jis paklūsta, vykdo nurodymus arba, priešingai, maištauja, priešinasi – bet kokiu atveju pralaimi”, – teigia apsakymų autorė.
Augau teatre : [atsiminimai] / Dovilė Zelčiūtė. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [1] p. : iliustr., portr. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02650-0 (įr.)
„Šiai knygai prireikė drąsos, atsiverti padėjo artimų žmonių palaikymas. O ir suvokimas, kad nuo tos akimirkos, kai išgyvenimai, atsiminimai, patirtis tampa tekstu – eilėraščiu, maža istorija ar novele – tai jau nebe asmeniškas autoriaus „išsipažinimas“, bet literatūros ištarmė. Žinoma, jei tekstas tampa literatūra. Aš to siekiau, norėjosi dalintis savo nepaprastos vaikystės, paauglystės ir jaunystės iliuzorine, o sykiu visiškai unikalia ir man – vienintele – realybe. Ir drauge su ja žengti į kūrybos sceną“, – teigia Dovilė Zelčiūtė, užaugusi teatro žmonių aplinkoje.
Pamažu artėja į pabaigą 2022-ieji – Ievos Simonaitytės metai, pasiūlę ir tebesiūlantys daug progų prisiminti šią Mažosios Lietuvos metraštininkę.
Vienas iš susidomėjimą keliančių objektų yra Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma rašytojos asmeninė biblioteka, kurioje sukaupta 1335 tomai knygų. Apžiūrint rašytojai priklausiusias knygas, skaitant ją pažinojusių žmonių atsiminimus, galima susidaryti vaizdą, kas buvo būdinga Simonaitytei skaitytojai.
Yra išlikę nemažai nuotraukų, kuriose Simonaitytė nufotografuota su knyga rankose, kitose – stovinti prie savo knygų lentynos.
Rašytojos kūrybą nagrinėjusi Romana Dambrauskaitė-Brogienė rašė, „kad Simonaitytė mėgsta iki išnaktų skaityti“[1], „skaito ji paprastai vakarais, ir kartais iki trečios ar ketvirtos valandos nakties plieskia jos langas“[2]. Simonaitytės namų šeimininkė Domicelė Rimaitienė prisiminė, kad rašytoja „skaitė dienų dienas“[3]. Artimas Simonaitytės bičiulis, kultūros darbuotojas Vytautas Rimavičius, žvelgdamas į nuotrauką, kurioje pavaizduota rašytoja ir jos bibliotekos knygos, rašė: „Rašytoja, šviesiąja suknele pasirėdžiusi, guli ant sofos ir šypsodamasi kalba telefonu, akys primerktos. Už Jos – lentyna pilna knygų. Sudėtos nugarėlėmis, keletas ant viršaus, matyt, jas skaito“[4].
T. Venclovos knygos pristatymas 2017 m.: autorius su Pranu Morkumi ir istoriku Alvydu Nikžentaičiu
Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus (1938–2022). Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir įvairus. Paminėtini scenarijai filmams „Pelėdų kalnas“ (2018), „Česlovo Milošo amžius“ (dokumentinis filmas, 2012), „Baubas“ (1987; scenarijus kurtas kartu su Ilja Bereznicku ), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981; pagal Theodore‘o Dreiserio to paties pavadinimo romaną) ir kt. P. Morkus dirbo „Šiaurės Atėnuose“, aktyviai darbavosi radijuje – jo kūrybinių pėdsakų lengvai rasite LRT mediatekoje.
P. Morkus buvo geras poeto Tomo Venclovos bičiulis. Nors viešumoje rodydavosi gan retai, prieš penkerius metus, 2017 m., dalyvavo T. Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatyme.
„2022 m. rugpjūčio 30-osios naktį Klaipėdos ligoninėje mirė Pranas Morkus. Šiltesnįjį metų laiką (o ir sveikatai sunkiausią šį rugpjūčio mėnesį) jis jau ne vienus metus leisdavo savo name Palangoje. Atokiau nuo perpildytų paplūdimių, bet šalia ošiančios jūros, sakingų pušų ir melancholiškų saulėlydžių. Regis, simboliška – Klaipėdoje pradėjo gyvenimą, Klaipėdoje baigė.“
„Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – per vieną renginį Nacionalinėje bibliotekoje konstatavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje.
Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją bei kultūrą, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą.Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.
Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti / Giedrė Beinoriūtė. – [Biruliškės, Kauno r.] :[Kopa] ; Vilnius [i.e. Karaliūnai, Trakų r.] : Monoklis, 2022. – 336 p. : iliustr., portr.. – Tiražas 700 egz.. – ISBN 978-609-8234-26-8
Kino operatorius Audrius Kemežys (1973–2018) nufilmavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, dirbo drauge su Giedre Beinoriūte, Arūnu Mateliu, Giedre Žičkyte ir daugeliu kitų žymių režisierių.
„Viskas prasidėjo nuo Kemežio istorijų, pasakotų ne tik jo paties, bet ir kitų apie jį. Kino lauke tos smagios, netikėtos, beprotiškos istorijos sklandė nuo tada, kai Audrius pradėjo dirbti. Ne kartą esu pagalvojusi, kad kada nors mūsų senatvėje tas istorijas būtinai reikės užrašyti. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Audriaus gedulingus pietus prisimenu kaip vakarėlį, kur visi nesustodami pasakojo istorijas, o aš bėgiojau nuo vienos grupelės prie kitos, kad kuo daugiau jų išgirsčiau. Rodos, tada pusiau garsiai ir pasižadėjau visas jas kokia nors forma užfiksuoti. Maniau, užrašysiu ir pasidalinsiu draugų rate. Bėgant laikui supratau, kad tos istorijos patikti gali ir tiems, kurie Audriaus visai nepažinojo“, – sako knygos idėjos ir pokalbių autorė G. Beinoriūtė.
100-osios gimimo metinės – gera proga prisiminti rašytoją Joną Avyžių bei jo kūrybos kelią. Gegužę Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta šios sukakties proga išleista rašytojo žmonos Irenos Litvinaitės-Avyžienės prisiminimų knyga „Viskas bus gerai“. „Prisiminimų knygoje „Viskas bus gerai“ rašau apie Joną Avyžių ir pažinotas to meto iškilias menines asmenybes, palikusias reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje (režisierius Juozas Miltinis, menotyros daktarė profesorė Jadvyga Čiurlionytė, rašytojai Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, Algimantas Baltakis, operos solistai Nijolė Ambrazaitytė, Gražina Apanavičiūtė, Virgilijus Noreika, dirigentas Saulius Sondeckis, aktoriai Henrikas Kurauskas, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka, Donatas Banionis ir kt.). Kaip žurnalistei teko kalbinti rašytoją Astridą Lindgren, režisierius Andžejų Vaidą, Akirą Kurosavą, Stenlį Kramerį“, – taip knygos turinį apibrėžia J. Litvinaitė-Avyžienė. Išsamų straipsnį apie knygos pristatymą rasite „Vorutoje“: https://www.voruta.lt/nacionalineje-m-mazvydo-bibliotekoje-paminetas-jono-avyziaus-100-metis/
1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo / Rolandas Maskoliūnas. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1300 egz.. – ISBN 978-5-415-02641-8 (įr.)
Per knygos pristatymą Mato Baltrukevičiaus paklaustas apie įkvėpimo šaltinius, Rolandas Maskoliūnas pasakojo, kad jam patiko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Kai jis šią knygą perskaitė, Kaunas jau ruošėsi tapti Europos kultūros sostine. R. Maskoliūnas nutarė pažiūrėti, kas Kaune ir Lietuvoje vyko prieš šimtą metų – tiek politikoje. tiek kultūroje. Juk prieš šimtą metų būtent šiame mieste telkėsi Lietuvos meno kūrėjai. Autorių pradžiugino tai, kad daug medžiagos suskaitmeninta (pvz., Epavelde), dėl to daug nuveikti pavyko per karantiną, kai bibliotekos buvo uždarytos. Su knyga susipažinti kviečia Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.
